(lot. Distichium capillaceum)
Žalioji samana. Stiebas status, iki 5 cm aukščio. Lapai ant stiebo išsidėstę dviem eilėmis, 2–4 mm ilgio, nuo plačios į makštį panašios apatinės dalies staiga nusmailėję į ilgą ir dantytą viršūnę. Pagal dvieilį lapų išsidėstymą ir formą smailiąją kuplę galima atskirti nuo kitų panašių samanų. Vienanamės samanos. Labai dažnai sporifikuoja. Sporos subręsta vasarą. Sporinė cilindrinė, tiesi.
Auga sausose ir pavėsingose augavietėse ant kalkingų substratų (uolų plyšiuose, ant plonu humuso ar dirvožemio sluoksniu padengtų atodangų). Žemumose aptinkama ant kalkingo dirvožemio lapuočių miškuose.
Lietuvoje žinoma tik viena smailiosios kuplės radavietė Biržų r. Karvės oloje, kur ji auga ant gipso. Aptinkama visame plote įsimaišiusi tarp kitų samanų, tokių kaip kriaušinis sterpis (Leptobryum pyriforme), kalkiamėgė duoja (Mesoptychia badensis). Gausiai sporifikuoja.
Rūšis gali išnykti ir dėl lėtų gamtinių procesų: augavietės (atodangos) erozijos, sąnašų kaupimosi. Susikaupus didesniam sąnašų kiekiui, ji nebus pajėgi konkuruoti su kitomis samanomis. Laipiojimas ola gali mechaniškai suardyti paviršinį gipso sluoksnį, ant kurio auga ši samana.
Rūšis paplitusi visuose žemynuose. Dažniausiai aptinkama kalnuose ir kalkingų substratų turtinguose regionuose. Šiaurės pusrutulio šalto ir vėsaus klimato juostose šios rūšies arealas ištisinis, labiau į pietus dažniausiai išplitusi kalnuose. Pietų pusrutulyje aptinkama Andų ir Rytų Afrikos kalnuose, Naujojoje Gvinėjoje ir Havajuose, dažna vidutinio kimato juostoje, aptinkama Antarktidoje.
Lietuvoje žinoma tik viena radavietė Šiaurės Lietuvoje.
This species is a very rare basiphytic species preferring dry and shady basic rocks. It has been recorded in one locality in Lithuania and may be threatened by slow natural processes, such as erosion or overlying by detritus, also by intensive tourism activity damaging the substrate.
Jukonienė, 2003a.