Smailiaragis mėšlavabalis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(ii,iii,iv)+2ab(ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Kūnas – 17–24 mm ilgio, juodas su melsvu atspalviu, blizgantis. Ryškus lytinis dimorfizmas: patinų galvoje yra plona, smailia rago formos išauga, patelių ši išauga trumpa, viršuje su išpjova. Vabalai gyvena pievose, ganyklose šviežiame galvijų ir arklių mėšle. Kiaušinius deda birželio mėn. po mėšlu išraustuose urveliuose. Urvelį kasa abu poros nariai, urvelis baigiasi kamera, kurioje patelė iš šviežio mėšlo suformuoja keturis–septynis maždaug 3 cm skersmens kriaušės formos darinius, kiekviename jų būna po vieną kiaušinį. Iki rudens išsivysto nauja vabalų karta, tačiau vabalai lieka urvelyje iki pavasario. Kartu žiemoja ir abu poros nariai – patelė kameroje, o patinas viršutinėje urvelio dalyje. Gamtoje vabalų aptinkama gegužės–rugpjūčio mėn. pievose ir ganyklose, kur ganomi galvijai ir arkliai.

Populiacijos gausumas

Populiacijos gausumas neištirtas, žinomose radavietėse tyrimų pakartotinai nebuvo atlikta. Visose radavietėse rasta tik po vieną individą. Per pastaruosius dešimt metų aptiktos tik trys naujos radavietės.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia apleistų ir nešienaujamų pievų ir ganyklų užaugimas medžiais ir krūmais, sumažėjęs galvijų ir arklių ganymas, taip pat pievų užsodinimas mišku. Rūšies apsaugai būtinas ekstensyvus galvijų ir arklių ganymas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje iki Švedijos, Estijos. Rytuose arealas siekia Kiniją. Lietuvoje rūšis reta, didžioji dalis radaviečių yra Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

Considered to be a rare and insufficiently known species. Only three locations have been noted over the last ten years. The main threat is a decrease in the amount of livestock grazing and the overgrowing of meadows and pastures.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Pileckis, Monsevičius, 1995; Ferenca, Ivinskis, Tamutis, 2006; Ferenca, Ivinskis, Tamutis, 2007.