(lot. Bryum schleicheri)
Žalioji samana. Stiebas status, iki 12 cm aukščio. Auga tankiomis arba palaidomis gelsvos ar gelsvai žalsvos spalvos vejomis. Lapai plačiai ovaliniai, trumpai, bet labai ryškiai nuaugę stiebu žemyn. Gali būti painiojama su panašiose augavietėse aptinkama dažna liūnine brija (Bryum pseudotriquetrum). Kitaip nei Šleicherio brija ši samana yra sodriai žalios spalvos, o jos lapai apatinėje dalyje dažnai būna rausvi, visuomet ilgai nuaugę stiebu žemyn.
Auga šaltiniuotose mažai žolėmis apaugusiose vietose.
Visos anksčiau žinomos radavietės yra šaltiniuotose Nemuno pakrantėse, kurių daugiau nei 80 proc. XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo užlietos Kauno mariomis arba sunyko pakilus Nemuno vandens lygiui. Galimai išlikusi yra viena iš buvusių. Galėtų būti aptinkama panašiose augavietėse palei Nemuną kitose vietose.
Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai vandens lygio pakėlimas, kai tiesiogiai sunaikinamos tinkamos buveinės, arba aplinkinių teritorijų sausinimas.
Rūšis išplitusi šiaurės pusrutulio kalnuose (Europoje, Šiaurės Amerikoje, Centrinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje). Alpėse aptinkama iki 325 m virš jūros lygio. Pavienės radavietės žinomos Pietų Amerikos kalnuose. Žemumose aptinkama retai.
Lietuvoje praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje aptikta Kaišiadorių, Kauno ir Prienų r. Nemuno pakrantėse.
This species was known to be found in several localities in the 20th century, all located on the banks of the River Nemunas rich in springs. Most localities, however, were lost with the building of the Kaunas hydroelectric power plant.
Minkevičius, 1935, 1955; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000; Jukonienė, 2003a.