Slapioji šiurpenė

IUCN įvertinimas

EN A4c; B1ab(iv)+2ab(iv)

Biologija ir ekologija

Sraigė pilkšva, kriauklės aukštis – iki 7 mm, plotis – iki 11 mm. Kriauklė ruda, padengta šereliais, suspausto rutuliško kūgio formos, su penkiomis–šešiomis apvijomis. Žiotys su atverstu baltu pakraščiu, kurio vidinis kraštas aštriai praplatėjęs, pailgos trikampio formos, su trimis ,,dantukais“: du išorinėje žiočių dalyje, o vienas vidinėje žiočių dalyje per vidurį.
Gyvena rėvuotų ūksmingų miškų derlingoje paklotėje tarp akmenų ir nuokritų su tręštančiais lapuočių virtuoliais, kur maitinasi irstančia mediena ir mikroskopiniais grybais. Nevengia įsirausti į tręštančio medžio vidurį. Tokios buveinės susidaro plačialapiuose ir mišriuosiuose miškuose, griovų ir šlaitų miškuose, aliuviniuose miškuose, ties šaltiniais su besiformuojančiais tufais. Gyvena iki penkerių metų. Lytiškai subręsta antraisiais metais. Partneris aktyvuojamas smeigiant 2,2 mm ilgio strėlytes, kurių gamybai reikia kalcio, todėl gyvena kalkingose vietose; joms pavojingi rūgštūs lietūs. Kiaušinėlius sudeda birželio–liepos mėn., rugpjūčio mėn. pasirodo jaunikliai, kurie žiemoja įsikasę į paklotę.

Populiacijos gausumas

Reta, fragmentiškai randama tik jai tinkamose mikrobuveinėse, todėl individų gausumas 100 m2 plote gali svyruoti nuo 0,2 iki 8 ind./m2. Nuo 2001 m. per dešimt metų žinomų radaviečių skaičius sumažėjo 14 proc., nors tinkamose buveinėse galėtų būti daugiau radaviečių.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia miškininkystės veikla (senų medžių pašalinimas, nuokritų ir kelmų surinkimas, medyno sudėties keitimas, plynasis kirtimas ir net medyno retinimas) ir rekreacinių zonų kūrimas. Dėl pastarosios priežasties visiškai sunyko populiacija Velnio duobėje prie Aukštadvario, kurioje slapioji šiurpenė buvo žinoma nuo 2001 m., kol Velnio duobė nebuvo paruošta turistams lankyti ir nebuvo prakirstas miškas. Dabar rūšis ten neberandama. 

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Centrinės ir Rytų Europos Karpatų, Sudetų, Alpių kalnų ir priekalnių plačialapiuose ir mišriuosiuose miškuose. Pasitaiko pavienių izoliuotų populiacijų lygumų miškuose, pavyzdžiui, Belgijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje.
Lietuvoje reta riboto paplitimo reliktinė rūšis, randama Nemuno upės (ar jos intakų) vidurupio ir žemupio rėvuotuose miškinguose slėniuose Alytaus, Kaišiadorių, Kauno r. Tikėtina, kad dalis buveinių žemutinėje Nemuno vidurupio dalyje buvo užlietos Kauno marių.

Summary

A mountain species which also rarely lives in the leaf litter layer of lowland forests near rivers. In Lithuania it is distributed near the River Nemunas in Alytus, Kaišiadoriai and Kaunas districts. The species is at a very high risk of extinction in the near future as it almost exclusively lives in isolated populations in old deciduous forests under fallen logs. Current forest management policy is unfavorable for saving these microhabitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Hässlein, Hässlein, 1949; Šivickis, 1960; Gurskas, 2010; Welter-Schultes, 2012. Autorė – Grita Skujienė