SRIS

Jurga Motiejūnaitė Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Skylėtoji menegacija

(lot. Menegazzia terebrata)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Skylėtoji menegacija – lapiškoji kerpė su apskritu ar netaisyklingos formos 3–4 cm skersmens gniužulu. Gniužulo lakštai – 1–2 cm pločio, stipriai prigludę vienas prie kito ir prie substrato. Jų galai apvalūs, viršutinė lakštų pusė pilka, su taisyklingomis neištrupėjusiais kraštais iki 0,5 mm skersmens skylutėmis ir pusrutulio, žiedo ar lūpos formos balsvų dulkelių sankaupomis (soraliais). Apatinė lakštų pusė juoda, blizganti, raukšlėta. Vaisiakūnių Lietuvoje neaptikta. Panašios išvaizdos gniužulus turi labai dažnos Lietuvoje plynkežio (Hypogymnia) genties rūšys, tačiau jų lakštai neprigludę prie substrato, lakštų galai pakilę, o jų paviršiuje nebūna skylučių; jei jų pasitaiko, jos būna netaisyklingos, ištrupėjusiais kraštais.
Skylėtoji menegacija auga beveik vien tik ant juodalksnių kamienų (vieną kartą aptikta ant uosio) senuose mažai žmogaus paveiktuose miškuose, ypač pelkiniuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje skylėtosios menegacijos populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją nulemia tinkamų buveinių išsidėstymas), beveik visose subpopuliacijose aptinkama po vieną ar kelis individus (substrato vienetus). Gausiausia subpopuliacija yra Rūdninkų girioje, kur aptikti penki individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra plynieji miškų kirtimai.
Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės skylėtajai menegacijai išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Rūšis aptinkama visų žemynų (išskyrus Afriką) temperatinėje juostoje, šiltesnio klimato juostose auga kalnuose. Dažnesnė jūrinio klimato vietovėse. Šalyse aplink Lietuvą randama tik senuose pelkėtuose miškuose.
Lietuvoje apydažnė, žinoma dvidešimt viena radavietė įvairiose šalies dalyse, išskyrus Vidurio Lietuvą.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, at present 21 localities are known. Most localities support one to several individuals (substrate units), with the largest sub-population containing five individuals. The species grows on the trunks of alders, rarely on ash trees and is confined to humid and sheltered forests, especially to alder swamps. The main threat to the species is forest logging.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002.