Skiauterėtasis tritonas

IUCN įvertinimas

VU A3ce; C2a(i)

Biologija ir ekologija

Skiauterėtojo tritono kūno ilgis – 60–74 mm, uodegos ilgis – apie 41–60 mm. Kūno oda stambiai grūdėta, viršus juodas, tamsiai rudas su tamsesnėmis dėmėmis, pilvas geltonas, oranžinis su juodomis dėmėmis. Lytinis dimorfizmas išryškėja veisimosi periodu: patinams susiformuoja nugaros skiauterė su pažemėjimu ar trūkiu ties uodegos pamatu, uodegos šonuose išryškėja sidabriškai melsva šviesi juosta. Patelių skiauterė labai menka. Skiauterėtųjų tritonų lervos turi išorines vėduokliškas žiaunas, uodegos peleko plėvė tamsiai dėmėta, jos galas stipriai nusmailėjęs iki siūlo formos, lervos užauga iki 80 mm. Skiauterėtasis tritonas dalį savo gyvenimo praleidžia vandens buveinėse (ten poruojasi ir neršia, maitinasi, vystosi ir auga lervos), dalį – sausumoje (maitinasi vasaros metu, žiemoja).
Suaugėliai iš žiemojimo slėptuvių migruoti į nerštavietes paprastai pradeda balandžio pirmojoje pusėje. Tinkamiausios vandens buveinės – įvairūs stovinčio vandens telkiniai (kūdros, grioviai, karjerų balos, senvagės ir pan.), dažnai šalia medžiais apaugusių sklypų. Vandens buveinėje paprastai išbūna iki liepos vidurio, o lervos metamorfozę baigia ir išlipa į sausumą liepą ar rugpjūčio pradžioje. Skiauterėtųjų tritonų suaugėliai ir lervos yra plėšrūs, minta įvairiais sausumos ir vandens bestuburiais, retai smulkiais stuburiniais.

Populiacijos gausumas

Žinomos negausios populiacijos, apie bendrą skiauterėtojo tritono populiacijos dydį Lietuvoje vis dar trūksta duomenų. Daugelyje šiuo metu žinomų radaviečių buveinės sąlygos yra nepakankamai palankios susiformuoti gausioms skiauterėtojo tritono populiacijoms.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra nerštaviečių praradimas arba jų būklės pablogėjimas, sausumos buveinių susiskaidymas, buveinių mozaikiškumo praradimas, tarša, žuvų, invazinių rūšių, vandens paukščių įkurdinimas ar įsikūrimas nerštavietėse. Siekiant išsaugoti palankias sąlygas skiauterėtųjų tritonų radavietėse, galima taikyti biotechnines apsaugos priemones.

Paplitimas

Skiauterėtasis tritonas paplitęs Europoje, išskyrus Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Pietų Prancūziją, dalį Skandinavijos. Lietuvos skiauterėtojo tritono populiacija yra šiaurinėje paplitimo arealo dalyje. Skiauterėtųjų tritonų aptikta visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Kuršių neriją. Daugiausia radaviečių yra žinoma Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

This species has a scattered distribution across Lithuania, often found in ponds in forests and parks. The major threats to its survival relate to reduced habitat quality, this including water pollution, the introduction of fish and the evaporation of waterbodies, as well as qualitative changes such as deepening and clearing or planting on the shores of waterbodies.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.