Skiauterėtasis kiminas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Kimino sudarytos vejos – iki 15 cm aukščio, rausvai rudos, rudos, tamsiai žalios, kartais gelsvos, kompaktiškos, tvirtos. Kartais formuoja kemsus. Stiebas tamsiai rudas. Šakutės ant stiebo išsidėsčiusios tankiomis puokštelėmis, smailėjančios, tvirtai susipynusios. Puokštelėse trys šakutės: dvi įstrižinės ir viena svyranti. Dvinamis augalas.
Auga atvirose aukštapelkėse, kurios turi storą durpių sluoksnį. Aptinkamas gretimai su panašiais kiminais – Magelano ir karpotuoju, nuo kurių atskiriamas pagal šakučių formą, jų kiekį puokštelėse ir chlorofilinių ląstelių išaugas. Aukštumalos pelkėje aptiktas duburio pakraštyje, o Aukštajame tyre gana gausiai auga tiek palei duburius, tiek kupstuotose vietose su krūmokšniais ir retomis skurdžiomis pušelėmis.

Populiacijos gausumas

Aukštumalos aukštapelkėje aptikta labai nedaug augalų, tačiau detalesni pelkės briologiniai tyrimai galėtų duomenis apie populiacijos dydį išplėsti. Istorinė radavietė rytinėje dalyje (Šyšgalvių klampupis) sunaikinta kasant durpes. Aukštojo tyro pelkės populiacija gana gausi ir gyvybinga.

Grėsmės ir apsauga

Buveinės sunaikinamos dėl pelkių sausinimo ir durpių kasimo, gaisrų. Taip pat galimi buveinių savybių pasikeitimai (pelkių sausėjimas, apaugimas krūmokšniais ir medžiais) dėl klimato kaitos. Rekomenduojama palaikyti natūralų pelkės ir apypelkio hidrologinį režimą, uždaryti jį pažeidžiančius sausinimo griovius. Aukštumalos pelkėje atliktos svarbios hidrologinio režimo atstatymo priemonės, tačiau reikalinga nuolatinė jų veikimo priežiūra.

Paplitimas

Okeaninė rūšis, paplitusi šiaurvakarinėje Europos dalyje, Šiaurės Amerikos šiaurės rytuose ir šiaurės vakaruose.
Lietuvoje skiauterėtasis kiminas gali augti tik vakarinėje dalyje, pajūrinio tipo aukštapelkėse. Pirmą kartą rūšis paminėta A. Weberio monografijoje, skirtoje Aukštumalos pelkei (1902 m). Iki 2011 m., kol pakartotinai nebuvo rasta Aukštumalos pelkėje (Šilutės r.), apie šią rūšį nieko nebuvo žinoma. Vėliau dar buvo aptikta Aukštojo tyro pelkėje (Rietavo sav.).

Summary

This species is known to be found in two raised bogs in the western part of Lithuania. It was first recorded in 1902 by A. Weber in Aukštumala (Augstumal) bog, though these historical localities in Aukštumala have since been destroyed during the process of peat mining. In recent times, a less abundant sub-population has been discovered in the western part of Aukštumala. In 2016, a quite abundant population has also been discovered in Aukštasis tyras telmological reserve.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Weber, 1902.