Skėtrioji briedragė

IUCN įvertinimas

CR B1ab(ii)+2ab(ii); C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Skėtrioji briedragė – krūmiškoji kerpė su labai minkštu, gelsvai žalsvu ar žalsvu gniužulu, galinčiu užaugti iki 30 cm ilgio, nors pastaraisiais metais Lietuvoje ilgesnių nei 10 cm nerasta. Gniužulo lakštai daugiau ar mažiau apvalūs, vietomis plokšti, 1–5 mm pločio, jų paviršius duobėtas, raukšlėtas, tarsi sulamdytas, kartais sutrūkinėjęs, ir įtrūkimuose matyti balta šerdis. Abi lakštų pusės vienodos spalvos. Panašios išvaizdos gniužulus turi kai kurios ramalinos (Ramalina) genties rūšys, tačiau nė vienos jų gniužulas nėra toks minkštas. Labai dažnos ir gana panašios sodinės briedragės (Evernia prunastri) gniužulo lakštų viršutinė ir apatinė pusės yra skirtingų spalvų.
Skėtrioji briedragė auga beveik vien tik ant eglių šakų senuose eglynuose, rečiau ant pušų kamienų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje skėtriosios briedragės populiacija negausi, pastaraisiais metais stebėta tik viena subpopuliacija Alytaus r., tačiau jos gausumas nebuvo įvertintas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir oro tarša. Galimas klimato kaitos poveikis: skėtrioji briedragė yra šiaurinėse vietovėse paplitusi rūšis, Lietuvoje auga už lygumų arealo ribų ir yra jautresnė buveinės pokyčiams nei kitos kerpės. Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės skėtriajai briedragei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinėje juostoje, temperatinės juostos pietinėje dalyje ir paatogrąžiuose randama tik kalnuose. Daugelyje Europos šalių yra reta.
Lietuvoje labai reta, žinomos trys istorinės radavietės pietrytinėje Lietuvoje dalyje, iš kurių viena labai sena – dar XX a. pradžios (pagal senus herbariumo duomenis). Pastaraisiais dešimtmečiais aptikta tik Varėnos ir Alytaus r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present only one sub-population occupying a forest compartment in Alytus district is known. The sub-population contains an unknown number of individuals. There are no records in the last two decades relating to three historical populations. The species grows almost exclusively on twigs of old spruces and is confined to old forests. Although the main threat is forest logging, it is also susceptible to air pollution and, possibly, to climate change.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė, Preikša, 2010.