Šiurkščioji vanagutė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(i,ii,iii,iv,v)c(iv)+2ab(i,ii,iii,iv,v)c(iv); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 20–60 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, gausiai apaugęs standžiais šereliais ir žvaigždiškais plaukeliais, netolygiai lapuotas. Pamatiniai lapai plačiai lancetiški, iki 15 cm ilgio, stiebo lapai lancetiški, telkiasi apatinėje stiebo dalyje ir viršūnės link tolygiai smulkėja, apaugę tankiais pilkšvais šereliais. Graižai 1–2 cm skersmens, po penkis–trisdešimt susitelkę į skėtišką sudėtinį žiedyną. Žiedai sodriai geltoni. Žydi birželio–liepos mėn. Vaisius – juodas, apie 2 mm ilgio lukštavaisis. Dauginasi sėklomis.
Šiurkščiosios vanagutės Lietuvoje auga atviruose žemyniniuose smėlynuose, žemyninių kopų šlaituose, sausų pušynų pakraščiuose, dažniausiai silpnos erozijos veikiamose vietose, kuriose susidaro atviro smėlio plotelių. Dėl to kartais įsikuria ant priešgaisrinių miško juostų, kvartalinių proskynų, miško degvietėse. Šviesomėgė ir šilumamėgė, silpnai konkurencinga rūšis.

Populiacijos gausumas

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių plotų mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl natūralių veiksnių (apauga medžiais ir krūmais) ir žmonių veiklos (smėlynai apželdinami mišku). Labai didelį neigiamą poveikį populiacijai daro kryžminimasis su kitomis vanagutės (Pilosella) genties rūšimis. Svarbiausia apsaugos priemonė – išlaikyti atviras žemyninių smėlynų buveines, periodiškai šalinti savaime išaugančius medelius ir tikslingai neapsodinti medžiais.

Grėsmės ir apsauga

Visose dabar žinomose vietovėse šiurkščiosios vanagutės negausios, priskaičiuojama nuo dešimties iki šimto subrendusių individų. Gausiausios subpopuliacijos aptinkamos Marcinkonių (Varėnos r.) apyl.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų ir Pietvakarių Azijoje, vidutiniškai šilto ir šilto klimato juostose. Manoma, kad Latvijoje ir Estijoje rūšis išnykusi.
Lietuvoje labai reta, sparčiai nykstanti rūšis, dabar aptinkama tik Pietryčių lygumoje, nors yra istorinių duomenų, kad iki XX a. vidurio rūšis buvo paplitusi beveik visoje rytinėje Baltijos aukštumų dalyje.

Summary

Currently occurring in the southern part of Lithuania, this is a very rare and declining species. It grows on continental sands, slopes of continental dunes and along dry forest edges in slightly eroded soils. The main threat facing this species is the loss of suitable habitats due to succession and artificial afforestation. Hybridisation with other species of the genus Pilosella also significantly threatens the stability of its populations. The main measure for the protection of this species is the conservation of open continental sand habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2002.