Siūlinė plūdė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)c(ii,iv)+2ab(iii)c(ii,iv)

Biologija ir ekologija

Labai gležnas povandeninis augalas, iškeliantis į paviršių žiedynus. Stiebas siūliškas, 30–60 cm ilgio, labai šakotas. Lapai labai siauri, apie 0,5 mm pločio, bekočiai. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Dažniausiai žiedyne subręsta tik viena sėkla. Dauginasi sėklomis arba turionais. Auga sekliuose stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse, neretai turtinguose maisto medžiagų. Lietuvoje auga upių senvagėse, kūdrose, tvenkiniuose, durpių duobėse, upeliuose ir grioviuose, retai ežeruose. Natūraliuose vandens telkiniuose, upėse ar grioviuose auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Dirbtiniuose vandens telkiniuose pradinėse užaugimo stadijose arba po jų išvalymo sudaro didelius sąžalynus seklumose iki 1 m gylio. Bendrijos priskiriamos Potamogetonetum trichoides asociacijai.

Populiacijos gausumas

Įvairiose augavietėse individų gausumas labai nevienodas. Labai gausios populiacijos stebėtos dirbtiniuose vandens telkiniuose. Pavyzdžiui, tvenkinyje prie Rykantų (Trakų r.) siūlinės plūdės sudarė apie 2 m pločio ištisą juostą nuo pakraščio iki 1 m gylio. Vėliau buvo randama tik pavienių augalų ir žymiai mažesniame plote, nes juos nustelbė kiti augalai, ypač plūduriuojančioji plūdė. 1998 m. Aleknonių k. (Alytaus r.) kūdroje aptikta tuo metu visą jos plotą užimanti populiacija. Kelerius metus jos gausumas kito priklausomai nuo kūdros valymo dažnumo ir pašalinamo augalų kiekio. Natūraliuose vandenyse gausiau auga upių senvagėse.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia tiesioginis augaviečių sunaikinimas, vandenų tarša, konkurencija su kitais vandens augalais. Rūšiai išlikti palanki upių senvagių apsauga, saikingas užželiančių dirbtinių vandens telkinių valymas.

Paplitimas

Pagrindinis rūšies arealas plyti Europoje ir Afrikoje (išskyrus Sacharos dykumą), apima nedidelę dalį Azijos. Lietuvoje rūšis arti šiaurinės arealo ribos reta. Pavienės radavietės žinomos Alytaus, Lazdijų, Trakų, Panevėžio, Raseinių r., abejotina radavietė Palangos apyl. Galimai išnykusi Žuvinto ežere.

Summary

Close to the northern border of the distribution range, this species is very rare in Lithuania. The most abundant populations are recorded in artificial standing waters and oxbow of rivers, while populations in lakes and flowing waters are sparse. Major threats include water pollution and competition with other plants.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.