Širdžialapė kaldezija

IUCN įvertinimas

CR A2c

Biologija ir ekologija

Drėgnų vandens telkinių pakrančių arba seklių vandenų augalai. Daugiametės žolės su trumpu šakniastiebiu ir lapų skrotele. Plūduriuojančių lapų lapkočio ilgis priklauso nuo augalo augimo gylio ir gali kisti nuo 5–20 cm (sausminių formų) iki 1 m (vandeninių formų). Menturiškos kekės pavidalo žiedynai ilgesni už lapus. Žiedai smulkūs, balti. Lietuvoje randama žydinčių augalų, tačiau nežinoma, ar jų sėklos subręsta. Vegetatyviškai dauginasi žiemojančiais pumpurais (turionais). Dažniausiai auga sekliuose oligotrofiniuose arba mezotrofiniuose vandens telkiniuose ant kalkingų dugno nuosėdų, rečiau natūraliuose eutrofiniuose vandenyse, kaip Rūžo ežere. Didžiulio ežero Banduragio įlankoje ir Rūžo ežere paplitusi širdžialapės kaldezijos vandeninė forma augo 0,5–1 m gylyje plūdurlapių augalų juostoje kartu su lūgnėmis, plūduriuojančiomis plūdėmis, Ilgio ežere – sausminė forma – helofitų juostoje iki 30 cm gylio.

Populiacijos gausumas

Sprendžiant pagal herbariumo rinkinius, tarp išnykusių gausiausia buvusi Verkių apyl. populiacija. Didžiulio ir Ilgio ežere buvo rasta tik pavienių augalų. Dabartinė Rūžo ežero populiacija yra gausi ir galimai gyvybinga, sudaryta iš žydinčių ir (ar) turionus formuojančių augalų seklesnėse augavietėse (apie 0,5 m gylyje) ir vegetuojančių augalų (iki 1 m gylyje).

Grėsmės ir apsauga

Svarbiausios nykimo priežastys yra sausinimo darbai vandens telkinių pakrantėse ir bet kokia kita veikla, sukelianti vandens režimo pokyčius, taip pat vandenų tarša. Kadangi rūšis Lietuvoje yra arealo pakraštyje, jos išlikimą gali riboti nepalankūs klimato veiksniai, su jais susijusi galimybė daugintis tik vegetatyviniu būdu. Kadangi vienintelėje dabar žinomoje radavietėje širdžialapė kaldezija auga kartu su pūslėtąja aldrūne, pastarosios gamtotvarkos planas turėtų būti suderintas ir su antrosios rūšies poreikiais.

Paplitimas

Širdžialapė kaldezija paplitusi Europoje, Pietryčių Azijoje, Šiaurės Australijoje ir Afrikoje. Europoje labai reta ir nykstanti rūšis. Lietuvoje yra šiauriniame arealo pakraštyje. Lietuvoje širdžialapė kaldezija buvo rasta tik vieną kartą XIX a. pradžioje Vilniaus apyl. ir du kartus XX a. viduryje Alytaus ir Lazdijų r. Didžiulio ir Ilgio ežeruose. Paskutinį kartą pastebėta 1957 m. ir vėliau laikyta išnykusia. Beveik po 60 metų naujai rasta Ignalinos r. Rūžo ežere. Naujausiais duomenimis be Rūžo ežero širdžialapė kaldezija aptinkama Apvardų (Ignalinos r.), Kampiniškių (Zarasų r.) ir Ilgio (Lazdijų r.) ežeruose.

Summary

This species is very rare and endangered throughout the whole of Europe. In Lithuania, it is at the northern edge of its distribution range and historically was known to be found in three localities (Verkiai, Banduragis Bay on Didžiulis Lake and Lake Ilgis), though has not been recorded at any of these sites since the middle of the last century. It has however been recently discovered in new localities, namely in the lakes Rūžas and Apvardai (Ignalina district.), Apvardai Lake (Zarasai distr.), and Ilgis Lake (Lazdijai distr.).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šarkinienė, 1961; Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Sinkevičienė, 2016.