Širdinė dviguonė

IUCN įvertinimas

VU B2b(iii,iv)c(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas, išauginantis ploną šliaužiantį šakniastiebį. Stiebas – 5–20 cm, kartais išauga iki 30 cm aukščio, liaunas, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Lapai du, beveik priešiniai, bekočiai, širdiškai kiaušiniški ar širdiškai trikampiai blizgančia viršutine puse, tamsiai žali. Žiedynas retas, iš penkių–penkiolikos smulkių žiedų. Žydi gegužės–birželio mėn., bet apyžiedžiai nesunyksta ir užsimezgus vaisiams bei pradėjus byrėti sėkloms. Dauginasi sėklomis. Joms sudygti ir augalams vystytis būtina mikorizė. Širdinės dviguonės auga ūksminguose, drėgnuose ir pelkėtuose eglynuose ir mišriuosiuose miškuose humusingame dirvožemyje, rečiau pasitaiko aukštapelkių pakraščiuose ir aukštapelkiniuose raistuose tarp kiminų. Kuršių nerijoje širdinių dviguonių aptinkama gana sausuose pušynuose smėlio dirvožemyje, kur dirvožemio drėgmę kompensuoja nuolat drėgnas oras.

Populiacijos gausumas

Širdinė dviguonė nėra labai reta, jos populiacija palyginti gausi, bet atskirose radavietėse gausumas labai skiriasi. Palankiomis sąlygomis augalų tankumas gali siekti 100 individų 1 m2 ir daugiau, nors jų užimamas plotas nedidelis – užima vos kelis ar keliolika kvadratinių metrų. Tačiau daugelyje radaviečių aptinkama vos keliolika ar kelios dešimtys augalų. Paprastai žydi nedidelė augalų dalis. Be to, žydinčių individų skaičius toje pačioje radavietėje skirtingais metais būna nevienodas. Populiacijos gausesnės ūksmingose drėgnose augavietėse, ypač senuose miškuose. Gausiausia radavietė yra Kamanų pelkiniame komplekse.

Grėsmės ir apsauga

Širdinė dviguonė yra jautri aplinkos sąlygų pokyčiams. Jai kenkia miškų kirtimai, ypač plynieji, pomiškio šalinimas, medyno retinimas, miškų tręšimas, pesticidų ir kitų medžiagų naudojimas miškininkystėje, išsklaidytoji paviršinių vandenų tarša dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos, antropogeninis vandens režimo pertvarkymas, natūrali ir antropogeninė buveinių sukcesija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje aptinkama įvairiose šalies dalyse, bet dažnesnė Aukštaičių aukštumoje, Vidurio Žemaičių aukštumoje, Rytų Žemaičių plynaukštėje, Ventos vidurupio lygumoje, Baltijos pakrantės lygumoje ir Nemuno žemupio lygumos vakarinėje dalyje.

Summary

This is not a very rare species in Lithuania and, with the number of plants per locality ranging between ten and one thousand, the population is rather abundant. The species is most abundant in Kamanos State Strict Nature Reserve, though occurs widely in shaded wet and paludificated spruce and mixed forests on humus rich soils, as well as on the margins of raised bogs and in bog woodlands between peat moss. It also grows in rather dry pine forests on the sandy soils of the Curonian Spit.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Gudžinskas, 2001; Gudžinskas, Ryla, 2006.