Šikšninė kerėža

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Žalioji samana. Stiebas gulsčias, netaisyklingai plunksniškai šakotas, 10–30 cm ilgio. Šakutės ir stiebo viršūnė lenktais galiukais. Stiebo lapai kiaušinišku, raukšlėtu pagrindu, pamažu ilgai nusmailėję, begysliai, viršutiniai dažniausiai būna pjautuviškai lenkti. Dvinamė samana. Sporinė plačiai kiaušiniška, išlinkusi. Šikšninė kerėža kartais gali atrodyti panaši į garbanotąją kerėžą (Rhytidiadelphus squarrosus), tačiau pastarosios lapai visuomet būna smarkiai atsilošę ir atlinkę, stiebo ir šakučių galai buki.
Auga ant rūgščių substratų, dažniausiai ant dirvožemio, humuso ar nuokritų eglynuose. Rečiau aptinkama ant humuso ar nuokritų sluoksniu padengtų uolų.

Populiacijos gausumas

Visose radavietėse šikšninė kerėža augo negausiai nedideliais lopinėliais. Su sporogonais individų neaptikta.

Grėsmės ir apsauga

Miškuose, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, populiacijos gali nukentėti įvairių darbų metu pažeidžiant miško paklotę. Netiesiogiai jos gali nukentėti nuo veiksnių (miško kirtimo, hidrologinio režimo keitimo), turinčių įtakos augavietės mikroklimato pokyčiams.

Paplitimas

Subokeaninė šiaurės pusrutulio rūšis. Aptinkama Europoje, Šiaurės Amerikoje, pavienės radavietės žinomos Azijoje. Paplitusi vėsaus klimato juostoje, dažniausiai kalnuose ir atlantinio klimato veikiamuose žemumų regionuose. Centrinėje ir Vakarų Europoje gausiai aptinkama kalnų ir priekalnių regionuose. Gausi Skandinavijos pusiasalio vakarinėje dalyje. Žemumose aptinkama retai.
Lietuvoje pirmą kartą rasta Šalčininkų r., pastaraisiais metais aptikta ir vakarinėje dalyje – Šilalės ir Kretingos r.

Summary

This species is known to be found in several not abundant populations in southern and western parts of Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Patalauskaitė, 2002; Jukonienė, 2003a.