Sibirinis vilkdalgis

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 0,4–0,95 m aukščio, žolinis augalas, turintis šliaužiantį šakniastiebį, padengtą gausiomis, rudomis pernykščių lapų liekanomis. Stiebas apvalus, status, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje išsišakojęs. Lapai siauri, linijiški, pamatiniai trumpesni už stiebą, išaugę kuokštu, stiebiniai trumpesni nei pamatiniai. Žiedai dažniausiai du–trys, mėlyni arba violetiniai, iki 4 cm ilgio, su šviesiai rudomis, plėvinėmis pažiedėmis, susitelkę į stačius žiedynus. Vaisius – tribriaunė, pailgai ovali, į viršūnę apvaliai nusmailėjusi daugiasėklė dėžutė ant ilgo kotelio. Dėžutės sienelės skersai raukšlėtos. Sėklos plokščios, smulkokos.
Žydi gegužės pabaigoje–birželį. Dekoratyvus. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Įsikuria šlapiuose ar užmirkusiuose, silpnai rūgščiuose, neturtinguose azoto dirvožemiuose. Šviesomėgis. Aptinkamas šlapiose, pelkėtose ir užliejamose pievose, krūmynuose, šlapiuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, miško aikštelėse, ant kvartalinių linijų, pamiškėse, pasitaiko pažeistose bendrijose palei ištiesintus upelius, nusausintas šlapynes.

Populiacijos gausumas

Dažniausiai auga įvairaus dydžio grupėmis, bet pasitaiko augančių pavieniui. Optimaliomis sąlygomis sudaro bendrijas, kuriose dominuoja ir dengia didesnę paviršiaus ploto pusę.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra augaviečių ekologinių sąlygų pokyčiai (pievų apaugimas krūmais, miškuose per didelis medžių ir krūmų susivėrimas), augaviečių sausinimas, vandens lygio keitimas greta esančiuose vandens telkiniuose, per intensyvus ganymas, augaviečių sunaikinimas (pievų suarimas, miškų kirtimas), žiedų skynimas, augalų iškasimas ir perkėlimas į gėlynus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus šiaurinę dalį, Šiaurės ir Pietvakarių Azijoje.
Lietuvoje gana daug radaviečių vakarinėje, šiaurvakarinėje, centrinėje dalyse, tačiau likusioje dalyje retai aptinkama arba visai nerandama.

Summary

Many localities are known for this species in central, western, and south-western parts of the country, but it is rare elsewhere. The populations vary in size from solitary individuals to groups of different size. The main threats it faces are bush and tree overgrowth, encroachment of canopy cover or shrubs, drainage of habitats, intensive grazing and trambling, forest cutting, ploughing of meadows and the picking of flowers.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.