Sibirinė gaga

IUCN įvertinimas

CR Aac; D1

Biologija ir ekologija

Nedidelė jūrinė nardanti antis, mažiausia iš gagų. Patinai išsiskiria ryškiu ir kontrastingu apdaru: balta galva su juoda dėme aplink tamsias akis, žalsvos spalvos kuoduku pakaušyje ir žalsvomis dėmėmis tarp akių ir snapo, juodu smakru ir tamsiai pilku snapu. Kaklas juodas, krūtinė ir kūno šonai šviesiai rusvi, pereinantys į tamsiai rudą papilvę. Nugara, antuodegis, pauodegys ir uodega juodi. Trečios eilės plasnojamosios plunksnos juodos su melsvu atspalviu ir baltais apvadais, todėl suglaustais sparnais nugara atrodo skersai dryžuota. Patelės apdaras yra tamsiai rudas.
Peri Arkties tundroje, prie įvairaus dydžio vandens telkinių, tačiau netoli jūros pakrantės. Jaunikliams išsiritus, persikelia į jūros priekrantės vandenis. Žiemoja jūriniuose vandenyse, dažniausiai pasirinkdamos seklias (iki 10 m gylio) akvatorijas. Žiemodamos maitinasi dugno bestuburiais, daugiausia moliuskais ir vėžiagyviais.

Populiacijos gausumas

Pirmą kartą šios rūšies individai Lietuvoje stebėti 1969 m. Vėliau gausumas palaipsniui augo, ypač smarkiai – nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio, kol 1996–1997 m. pasiekė apie 2000 žiemojančių individų. Po to prasidėjo staigus šios rūšies gausumo mažėjimas, o nuo 2010 m. rūšis beveik išnyko Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje – ne kasmet yra stebimi tik pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Tikėtina, kad staigų gausumo mažėjimą Lietuvos priekrantėje bent iš dalies nulėmė žiemoviečių persiskirstymas, kuriam galbūt turėjo įtakos klimato kaita – yra duomenų, kad vis didesnė dalis paukščių pastaraisiais metais nebeskrenda žiemoti į Baltijos jūrą, o pasilieka Barenco jūroje. Tarp pagrindinių grėsmių šiai rūšiai paminėtina priegauda verslinės žvejybos įrankiuose ir naftos produktų išsiliejimai žiemovietėse, plėšrūnų įtaka peravietėse. Neigiamą įtaką gali daryti ir invazinės svetimžemės žuvų rūšys. Verslinės žvejybos ribojimas rūšies sankaupų vietose ir priegaudos mažinimo priemonių įdiegimas verslinėje žvejyboje yra svarbios priemonės šios rūšies būklei pagerinti.

Paplitimas

Migruojanti rūšis. Peri Eurazijos Arktyje nuo Jamalo pusiasalio vakaruose iki Kolymos upės deltos rytuose. Paukščiai, perintys į vakarus nuo Chatangos upės deltos, žiemoja Baltijos ir Barenco jūrose.
Lietuvoje aptinkama migracijų ir žiemojimo laikotarpiais – lapkričio–balandžio mėn. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žinoma piečiausia šios rūšies žiemovietė Europoje – čia sibirinės gagos buvo stebimos nedidelėje priekrantės atkarpoje nuo Nemirsetos pietuose iki Kunigiškių šiaurėje. Kitur stebimi tik atsitiktiniai individai.

Summary

In Lithuania, this species historically occurred in marine waters during the migration periods and in winter. However, after peaking in numbers in the mid 1990s, the species has declined dramatically and has pretty much disappeared from Lithuanian marine waters. Possible causes for this decline include a shift in the wintering grounds and the effects of oil pollution and by-catch in commercial fishing on the wintering grounds, as well as predation on the breeding grounds.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Schäffer, Gallo-Orsi, 2001; Skov et al., 2011.