Šiaurinis laumžirgis

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Panaši į kitas Aeshna genties rūšis, ypač į paprastąjį (Aeschna juncea) ir pelkinį laumžirgius (Aeschna subarctica). Kūno ilgis – iki 85 mm, išskėstų sparnų plotis – apie 105 mm. Lengviau atpažįstamos yra patelės, nes jų sparnai turi dideles rudas permatomas dėmes. Patinai patikimai atskiriami pagal pilvelio gale esančių priedėlių formą.
Lervos vystosi mažuose miško apsuptuose ežerėliuose, kurių dydis gali būti nuo 0,01 iki 0,5 ha, retai daugiau. Pagal maistingumą ežerėliai atitinka oligomezotrofines sąlygas, arba pereinamojo tipo į distrofines, jiems užpelkėjant. Vandens augalija dažniausiai negausi. Pakrantes formuoja siauras kimininis liūnas arba viksvų ir kitų pelkinių augalų juosta. Vanduo dažniausiai skaidrus, silpnai rūgščios reakcijos. Patelės kiaušinius deda panardindamos pilvelį prie vandenyje augančių žolių pagrindo. Lervos vystymosi stadija gali trukti apie ketverius metus. Lervos plėšrios – medžioja vandens bestuburius, mailių. Suaugėliai ritasi saulei tekant. Jie energingai skraido palei krantą pasikartojančiomis trajektorijomis, retai nutūpdami, nevengdami užskristi į pavėsį. Tuo ši rūšis skiriasi nuo kartu pasitaikančių panašių rūšių. Skraidymo sezonas tęsiasi nuo birželio pabaigos ar liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Patinai gana agresyviai atakuoja kelyje pasitaikančius giminingų rūšių laumžirgius. „Patruliuojama“ teritorija apima 5–18 m ilgio pakrantės ruožą. Teritorinė elgsena ir nedideli tinkamų vandens telkinių plotai nulemia ribotą rūšies populiacijos dydį.

Populiacijos gausumas

Rūšis aptikta kiek daugiau nei dešimtyje ežerėlių, kurių bendras plotas yra apie 6 ha. Bendras populiacijos suaugėlių skaičius vienu metu gali siekti iki šimto individų, o per visą sezoną išsiritusių – apie 200. Gausumo pokyčių nenustatyta.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę šiai šiaurinei rūšiai gali kelti mikroklimato pokyčiai aplink ežerėlius plynai iškirtus mišką, dėl ko padidėtų apšvietimas ir vandens įšildymas. Neigiamos įtakos gali turėti ir bendras klimato šiltėjimas, dėl kurio taiginių rūšių arealai traukiasi į šiaurę.

Paplitimas

Sibirinė-taiginė rūšis. Vakarinė arealo riba siekia šiaurinę Baltarusijos dalį, Latviją, Suomiją. Rytuose paplitimas tęsiasi iki Ramiojo vandenyno, Korėjos, Mongolijos.
Lietuvoje aptikta tik 2001 m. Visos iki šiol nustatytos radavietės telkiasi rytinės dalies didžiuosiuose miškų masyvuose, kur labiau būdingas žemyninis klimatas.

Summary

This species is boreal and distributed only in the eastern part of the country in small lakes of 0.1 to 1.5 hectares situated in large forest stands. The lakes are of a transitional type between oligotrophic to dystrophic, usually with shores of narrow peat moss mats. Over ten lakes are found with a total population of about 100–200 imago. Climate warming and changes in microclimatic conditions due to forest felling can pose threats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Bernard, 2002; Gliwa, Švitra, 2016; Gliwa ir kt., 2019.