SRIS

Giedrius Švitra Nuotraukos autorius: Giedrius Švitra
Pildyti stebėjimo anketą

Šiaurinis auksinukas

(lot. Lycaena helle)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Drugiai (lot. Lepidoptera)
  • Sąrašas: Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, LR griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); C2a(i)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Drugio sparnų ilgis – 22–28 mm. Patinų sparnai mėlynai violetiniai, metalinio blizgesio, su juodomis ir rausvai gelsvomis dėmėmis, užpakalinio sparno pakraštys su rausva juosta. Patelių priekiniai sparnai su ryškiomis gelsvai rausvomis dėmėmis. Abiejų lyčių priekinių sparnų apatinė pusė molio spalvos su juodomis dėmėmis, taškais; užpakalinių sparnų apatinė pusė juosvai ruda su juodomis dėmėmis, taškais ir pakraštine rausva ruda juosta.
Šiaurinio auksinuko suaugėliai yra aktyvūs dienomis, maitinasi žydinčių augalų nektaru.
Lietuvoje dažniausiai būna viena šiaurinio auksinuko karta, drugiai skraido gegužės–birželio mėn., pasitaiko antroji negausi karta (liepos–rugpjūčio mėn.). Šiaurinio auksinuko vikšrų mitybinis augalas – paprastoji gyvatžolė. Patelės padeda apie 50 kiaušinėlių po vieną ar kelis apatinėje gyvatžolės lapo pusėje. Vikšrų aptinkama nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Lėliuke virsta paklotėje ant žemės paviršiaus, čia ji žiemoja; suaugėliai pasirodo gegužės mėn. ir gyvena apie mėnesį.
Šiaurinis auksinukas aptinkamas pievose, kuriose gausiai auga paprastosios gyvatžolės. Būdingos buveinės: drėgnos pievos ir aukštieji žolynai, vandens pakraščių augalija, žemapelkės, tarpinės ir šaltiniuotos pelkės, mezofitinės pievos.

Populiacijos gausumas

Populiacijos užima mažo ploto (0,5–1 ha) tarpusavyje besijungiančias buveines. Vidutinis tankumas 30 ind./ha.

Grėsmės ir apsauga

Šiauriniam auksinukui grėsmę keliantys veiksniai yra susiję su buveinių būklės blogėjimu, mozaikinės struktūros praradimu: intensyviu ir ankstyvu pievų šienavimu, ganymu, pievų nenaudojimu.
Taikant buveinės būklės gerinimo priemones, radavietėse būtina išlaikyti buveinių mozaikinę struktūrą.

Paplitimas

Šiaurinis auksinukas yra reliktinė, boreomontaninė rūšis. Drugio arealas driekiasi nuo Prancūzijos Pirėnų vakaruose per Centrinę ir Šiaurės Europą (apima didžiąją dalį Fenoskandijos). Aptinkamas Rusijoje (nuo Sibiro iki Usūrijos), Mongolijoje, Kinijoje. Lietuvoje šiaurinio auksinuko populiacija yra centrinėje rūšies arealo dalyje.
Lietuvoje labai retas, riboto paplitimo, sudaro izoliuotas populiacijas. Šiuo metu žinomos radavietės Šalčininkų, Trakų, Varėnos ir Vilniaus r.

Summary

A very rare species with only five known populations in east and south Lithuania, all in wet meadows, mostly near small rivers. Care should be taken to preserve suitable habitat conditions and to prevent shrub overgrowth in habitats.

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, Augustauskas, 2004.