Šiaurinė merkija

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Šviesiai geltonos ar žalios spalvos gniužulinė samana. Gniužulai – 3−7 mm pločio ir 1−3,5 cm ilgio linijiški arba pirštiški. Gniužulų paviršius lygus, beveik permatomas, kraštai aiškiai banguoti. Dvinamė kerpsamanė, dažnai aptinkama su sporogonais. Sporinė elipsoidinė, raudonos arba rudos spalvos. Moteriškieji individai paprastai mažesni ir siauresni nei vyriškieji. Kerpsamanė dažniausiai sudaro savotiškus kilimus padengdamos substrato paviršių arba auga kaip pavieniai individai dažniausiai apsivydami samanų stiebus. Rūšis skleidžia stiprų ir nemalonų kvapą. Aptinkama kalkingose, pelkėtose, maisto medžiagų gausa pasižyminčiose augavietėse, šalia upių, ežerų, šaltinių. Taip pat auga grioviuose, tarpukalvių žemumose.

Populiacijos gausumas

1936 m. Kačerginės apyl. ir 1993 m. Raudoniuko ežero pakrantėje buvo aptiktos negausios populiacijos. Dabartinė populiacijų būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies buveinės itin jautrios aplinkos pokyčiams, dėl to kyla grėsmė populiacijoms išnykti. Pagrindinės grėsmės yra vandens lygio svyravimai, pelkių sausinimas, augaviečių užžėlimas medžiais ir krūmais, dirvožemio rūgštėjimas.

Paplitimas

Plačiai paplitusi, bet retai aptinkama kerpsamanė. Arealas apima Šiaurės Ameriką, Šiaurės ir Centrinę Aziją, Europą ir Šiaurės Afriką. Lietuvoje šiaurinė merkija labai reta, žinomos tik dvi radavietės (Kauno ir Šiaulių r.).

Summary

A very rare species in Lithuania – a small population was found in Kaunas district in 1936 and another population beside Lake Raudoniukas in Šiauliai district in 1993. The current population status is unknown. It is necessary to recheck earlier localities and search for new ones.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995.