Siauralapė smiltė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 20–40 cm aukščio augalas. Turi ilgą šakotą šakniastiebį. Stiebų daug, jie nešakoti, dažnai išsilenkusiu pamatu, pliki, su šeriškų lapų kuokštais pamatuose. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, šiurkščiais, labai smulkiai dantytais kraštais. Žiedai sukrauti gausiažiedėse skėtiškose šluotelėse. Viršutinės pažiedės ištisai plėvinės, apatinės ištisai žolinės. Vainiklapiai balti, du kartus ilgesni už taurelę. Žydi birželio–liepos mėn., dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Auga sausuose pušynuose, šlaituose, smiltpievėse ir sausose pievose.

Populiacijos gausumas

Yra duomenų apie buvusias gausias populiacijas (sąžalynus) Pietryčių Lietuvos pušynų retmėse ir aikštelėse, kurie yra tinkamiausios rūšies buveinės. Naujos patikimos informacijos apie tokį populiacijų gausumą trūksta. Kitose, nebūdingose buveinėse (išartose miškų kvartalinėse, pamiškėse) taip pat gali susiformuoti laikinos gausios grupės, kurios vėliau nunyksta arba lieka pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Augalas retas dėl tinkamų augaviečių stokos. Pagrindinė grėsmė – sukcesinė buveinių kaita, t. y. atvirų buveinių apaugimas medžiais ir krūmais.

Paplitimas

Rūšies arealas nėra pakankamai gerai apibrėžtas, žinoma Centrinės ir Rytų Europos šalyse (Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Baltijos šalyse). Lietuvoje aptinkama pietrytiniuose ir pietiniuose rajonuose. Pavienės radavietės žinomos Kauno, Kelmės ir Raseinių r.

Summary

This continental species has a rather limited distribution in south-eastern Lithuania. It occurs mainly in dry pine forests. A decline of localities has been observed due to natural habitat successions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.