Siauralapė gegūnė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–50 cm aukščio augalas su plaštakiškais šakniagumbiais. Stiebas status, gana laibas, po žiedynu dažnai gausiai pigmentuotas, tamsiai raudonas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, paprastai 1–2 cm pločio, tamsiai žali, viršutinėje pusėje su gana retomis, nevienodo dydžio dėmėmis. Žiedų nedaug, jie susitelkę į 3–10 cm ilgio, gana retą viršūninę kekę. Apyžiedžio lapeliai raudonai violetiniai, kartais sodriai purpuriniai. Lūpa rombinė, triskiautė, išmarginta tamsesniais brūkšniais ir dėmelėmis. Žydi birželio–liepos, kartais ir rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis.
Siauralapės gegūnės dažniausiai auga tarpinėse pelkėse ir šarmingose žemapelkėse, retai pasitaiko kitų tipų pelkėse. Šviesomėgis, kitų augalų konkurencijai jautrus augalas.

Populiacijos gausumas

Šalyje rūšies populiaciją sudaro 10 000–12 000 subrendusių individų. Maždaug pusėje vietovių šios rūšies augalų gana gausu, registruojama po 200–500 subrendusių individų, tačiau apie 30 proc. subpopuliacijų yra mažos, jose ne daugiau kaip dvidešimt individų. Siauralapės gegūnės paprastai būna gana tolygiai pasiskirsčiusios visame tinkamos buveinės plote.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšiai kelia tinkamų buveinių plotų mažėjimas. Labiausiai buveinių mažėja dėl to, kad nenaudojamos šarmingos žemapelkės apauga krūmais, nendrėmis ar kitomis aukštaūgėmis žolėmis. Vešliais krūmais ar tankiai nendrėmis apaugusiose buveinėse rūšis išnyksta per kelerius metus. Siekiant išsaugoti rūšį, būtina periodiškai tvarkyti buveines: pjauti ir šalinti žolę, retinti ir šalinti krūmus bei jų atžalas, slopinti nendrių ekspansiją.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje, Šiaurės ir Rytų Europoje, vidutiniškai šilto, vėsaus, iš dalies šalto klimato juostose ir kalnuose.
Lietuvoje reta, nykstanti, labai netolygiai paplitusi rūšis. Dauguma subpopuliacijų telkiasi Žemaičių ir Baltijos aukštumose, Vidurio Lietuvos ir Užnemunės žemumose rūšis aptikta vos keliose vietose, o kitose šalies dalyse iki šiol nerasta. Rūšis išnykusi ne mažiau kaip šešiose anksčiau registruotose vietovėse.

Summary

A rare and endangered species mainly distributed in the Žemaitija and Baltic uplands, with just a few localities known elsewhere. It usually occurs in transitional mires and alkaline fens. About half of known subpopulations consist of 200–500 mature individuals, while other subpopulations are significantly smaller. The main threat facing this species is habitat change caused by expansion of reeds and overgrowth of shrubs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ryla, 2001, 2003; Gudžinskas, Ryla, 2006; Mildažienė ir kt., 2016.