SRIS

Jurga Motiejūnaitė Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Šeriuotoji žiovenė

(lot. Chaenotheca hispidula)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 0(Ex), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Šeriuotoji žiovenė – žiauberiškoji kerpė, neturinti išorėje matomo gniužulo, tačiau, įpjovus medžių žievę, šalia vaisiakūnių dažnai galima pamatyti oranžinį atspalvį, kurį suteikia šiai rūšiai būdingi dumbliai. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,4–1 mm aukščio, su juodais koteliais ir apversto kūgio ar kiaušinio formos, 0,1–0,3 mm skersmens galvutėmis su rudu viršumi. Galvutes ir viršutinę kotelio dalį dengia geltonų dulkelių apnaša. Iš panašius vaisiakūnius su geltona apnaša turinčių žiovenių išsiskiria tuo, kad neturi substrato paviršiuje matomo gniužulo. Į šeriuotąją žiovenę labai panaši švelnioji žiovenė (Chaenotheca laevigata) skiriasi anatomine sandara, be to, pažeistas po žieve esantis gniužulas nebūna oranžinės spalvos.
Šeriuotoji žiovenė auga ant senų ąžuolų ir uosių kamienų, retai ant lapuočių medienos (Lietuvoje aptikta tik ant žievės) senuose miškuose ir jų fragmentuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje šeriuotosios žiovenės populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių pasiskirstymas), visose radavietėse aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir džiūstančių medžių bei medienos šalinimas. Dar viena grėsmė yra uosių džiūtis, dėl kurios nunyksta rūšiai svarbus substratas. Lietuvoje šiai kerpei didžiausios galimybės išlikti yra miškų sklypuose, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos temperatinėje juostoje, piečiau jos randama tik kalnuose.
Lietuvoje reta, žinoma viena istorinė radavietė Vilniaus m. teritorijoje, dabar ten nebeauga. Pastaraisiais dešimtmečiais aptikta Molėtų, Švenčionių ir Zarasų r.

Summary

The species is rare in Lithuania, at present to be found in three localities each containing one individual (substrate unit). The species grows on the trunks of old oaks and ash trees. It is confined to old forests and their fragments and is threatened by clear cutting and traditional forest management where old trees are removed. Another threat is ash die back which threatens the important habitat of the species.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė et al., 2007, 2012.