Šerinė kalnarūtė

IUCN įvertinimas

VU B2ab(ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, visžalis, nedidelis, 10–20 cm aukščio, sporinis, žolinis augalas trumpu šakniastiebiu. Siauri plunksniški lapai yra 3–30 cm ilgio. Plinta sporomis, kurios susidaro apatinėse lapų pusėse esančiose sporangėse. Šviesiai rudos spalvos sporos subręsta birželio–rugpjūčio mėn. Labai smulkias iš sporangių pasklidusias sporas išplatina vėjas. Iš sudygusių sporų paprastai rudenį, lietingu metu, išauga iki 1 cm diametro, plokštelės pavidalo, gniužuliška, trumpaamžė lytinės kartos struktūra (gametofitas), kurioje iš apvaisintos kiaušialąstės išauga nauja šerinė kalnarūtė. Vegetatyviniu būdu dauginasi šakniastiebiais.
Pagal ekologinius poreikius tai mažai konkurencingas, šviesinis ar pusiau ūksminis drėgnų, granito ir kitų kristalinių su gausiais plyšiais, uolingų substratų ir šlaitų augalas. Lygumų regionuose auga miškuose prie medžių šaknų ir antropogeninės kilmės buveinėse – ant senų mūrinių statinių, klinčių karjeruose. Lietuvoje dažniausiai auga senų akmeninių tvorų, kurias statant naudotos kalkės, plyšiuose.

Populiacijos gausumas

Dėl tinkamų buveinių stokos šerinės kalnarūtės populiacija labai fragmentiška. Natūraliose buveinėse mišriųjų miškų šlaituose paprastai auga pavieniai sporifikuojantys augalai. Antropogeninės kilmės buveinėse ant senų akmeninių tvorų auga dešimtys ar net šimtai sporifikuojančių nedidelių augalų. Yra nemaža tikimybė, kad klimato kaita gali turėti teigiamos reikšmės rūšies populiacijos gausumui.

Grėsmės ir apsauga

Miško kirtimas ar šlaitų erozija gali būti pagrindinis rūšies negausios natūralios populiacijos grėsmės veiksnys. Antropogeninėse buveinėse gali nykti dėl akmeninių tvorų savaiminio irimo, jų priežiūros ar remonto naudojant naujas modernias medžiagas.

Paplitimas

Rūšis daugiausia paplitusi Europos ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse, kitose pasaulio dalyse pasitaiko tik fragmentiškai, laikoma okeaninio prieraišumo uolynų kalnuose rūšimi, kurios pagrindinio arealo rytinio paplitimo riba praeina ties Lietuva.
Lietuvoje labai reta rūšis, pirmą kartą Vilniaus apyl. aptikta 1941 m. Šerinė kalnarūtė pasitaiko įvairiose Lietuvos vietose Akmenės, Alytaus, Anykščių, Pasvalio, Utenos r.

Summary

This is a very rare evergreen pteridophyte in Lithuania. Only a single plant has been found on a steep slope in a mixed forest. It commonly grows on secondary substratum or in the cracks of old cemetery stone fences.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Obelevičius, 1996a, b, 1997.