Šarvuotoji strėliukė

IUCN įvertinimas

EN B2ac(iii)

Biologija ir ekologija

Panašaus dydžio kaip ir dauguma kitų strėliukių. Kūno ilgis – apie 35 mm, išskėstų sparnų plotis – 40 mm. Nuo panašių rūšių patinėliai skiriasi žalsva, o ne mėlyna spalva ir specifiniu juodu raštu ant pilvelio antrojo narelio. Pilvelio gale jie turi išskirtinai didelius apatinius priedėlius, yra tarsi „šarvuoti“.
Lervos gyvena sekliuose mezotrofiniuose ir eutrofiniuose vandens telkiniuose, kuriuose atviro vandens ploteliai mozaikiškai kaitaliojasi su baliniais asiūkliais, viksvomis ir kitais vandens augalais. Suaugėliai nėra geri skrajūnai ir laikosi virš vandens telkinio skraidydami augalijos lygyje. Tinkamos buveinės randamos upių slėniuose, paežerėse, užpelkėjusiose lomose, apleistuose durpynuose. Skraidymo sezonas gana trumpas – nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio. Gali būti, kad konkrečios populiacijos suaugėliai skraido visi vienu metu, ir tai tetrunka apie dvi savaites. Kiaušinėlius deda į plūduriuojančius ar panirusius vandens augalus susikabinę poroje į „tandemą“. Lervos vystosi vandenyje vienus metus ir peržiemojusios ritasi vienos iš pirmųjų, palyginti su kitais laumžirgiais.

Populiacijos gausumas

Dauguma populiacijų yra labai mažos tiek pagal plotą, tiek individų skaičiumi. Dažniausiai stebima po keletą skraidančių suaugėlių, tik vienur kitur jų gali būti dešimtimis. Pagal praeito amžiaus tyrimų duomenis, galima numanyti, kad iki masinės melioracijos laikotarpio rūšis buvo gerokai dažnesnė.

Grėsmės ir apsauga

Daugelis buveinių nėra pakankamai stabilios – jos gali sunykti dėl sausrų poveikio, dėl augalijos sutankėjimo vykstant sukcesijai. Iš antropogeninių priežasčių grėsmę kelia nedidelių balų nusausinimas, uždumblėjusių vandens telkinių valymas ir kūdrų kasimas žemapelkių vietoje, senų bebraviečių sunaikinimas, ūkinė veikla apleistuose durpynuose arba netinkamas jų tvarkymas. Neigiamą įtaką gali daryti ir radavietės aplinkos apaugimas mišku, nes rūšiai labiau tinka atviras kraštovaizdis. Užtikrinant apsaugą svarbu išsaugoti žemapelkių ir seklių vandens telkinių buveinių įvairovę ir mozaikiškumą, išlaikyti palankų hidrologinį režimą.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Šiaurės, Centrinę ir Rytų Europą, Užkaukazę, Sibirą, Tolimuosius Rytus. Išnykusi Didžiojoje Britanijoje, nykstanti Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Padrikos radavietės aptinkamos gana tolygiai visoje šalyje. Trūksta naujesnių duomenų iš šiaurinės ir rytinės dalių.

Summary

A rare species with a scattered distribution and small populations. In addition to natural habitats, it is sometimes found in abandoned peatlands. In most places, only a few individuals have been observed. The main threats are population fragmentation and the loss of small fens and shallow pools due to drought, succession or human activity.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gliwa, Švitra, 2016; Stanionytė, 1993; Gliwa irk t., 2019.