Nuotraukos autorius: Zigmantas Gudžinskas Šalmuotoji gegužraibė
(lot. Orchis militaris)
- Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
- Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
- Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
- Sąrašas: CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - B, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN), Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas
Biologija ir ekologija
Daugiametė, 20–50 cm aukštį pasiekianti žolė. Būdingi du kiaušiniški šakniagumbiai. Lapai pamatiniai, žali, augalui nužydėjus, kurį laiką išlieka. Žiedai iki 1,5 cm ilgio ir po 10–40 telkiasi į vieną žiedyną. Viršutiniai apyžiedžio lapeliai suformuoja į šalmą panašią struktūrą. Dauginasi sėklomis, bręsta lėtai – iš sėklos sudygęs augalas pradeda žydėti tik po septynerių–aštuonerių metų, išimtiniais atvejais po trejų–ketverių metų.
Šalmuotosios gegužraibės tarpsta gerai apšviestose, karbonatingų dirvožemių retažolėse sausose pievose. Tačiau augalai pakantūs daliniam užpavėsinimui ir kitų augalų konkurencijai, taip pat auga vidutinio drėgnumo ar drėgnose pievose, miško aikštelėse ar krūmynuose.
Populiacijos gausumas
Populiacijos paprastai nedidelės, sudarytos iš kelių individų, nors pasitaiko pakankamai gausių, ypač antrinėse augavietėse, kai kelių arų plote aptinkama apie šimtą individų. Joms būdinga ekstremali fliuktuacija, kai vienais metais tame pačiame plote galima aptikti dešimtis individų, kitais – tik pavienius arba net nei vieno.
Grėsmės ir apsauga
Didžiausia žala šalmuotosios gegužraibės populiacijoms buvo padaryta sunaikinus ar visiškai apleidus natūralias pievas, dalis jų buvo apsodinta medžiais, kitos jais apaugo natūraliai. Galima grėsmė kyla dėl besiribojančiose su šalmuotosios gegužraibės buveinėmis teritorijose vykdomos intensyvios žemės ūkio veiklos, ypač įvairių cheminių preparatų naudojimo. Arti gyvenamųjų vietovių augančios gegužraibės neretai būna nuskinamos. Jų šakniagumbiais minta graužikai ir šernai. Esamos populiacijos gali būti išsaugotos ekstensyviai naudojant buveines, stabdant ekspansyvių rūšių išvešėjimą ir tankios velėnos susiformavimą.
Paplitimas
Šalmuotoji gegužraibė paplitusi didžiojoje Europos dalyje ir Vakarų bei Rytų Sibire iki Altajaus kalnų ir Baikalo ežero. Šiaurinis arealo pakraštys Europoje kerta Angliją, šiaurinę Vokietijos dalį, pietryčių Švedijos dalį ir Estiją. Pietinė arealo dalis siekia Šiaurės Ispaniją, Centrinę Italiją, Balkanus ir europinę Turkijos dalį. Pietinėse arealo dalyse auga kalnuose iki 2200 m virš jūros lygio.
Lietuvoje radavietės daugiausia susijusios su trijų upių ir jų intakų slėniais – Ventos, Nevėžio ir Šventosios, tačiau pavienių populiacijų užregistruota beveik visuose šalies regionuose, išskyrus šiaurrytinę ir pietinę šalies dalis.
Summary
Populations of this species are distributed in the north-western and central parts of Lithuania. Some populations are small, consisting only of several individuals, while populations on secondary habitats such as quarries and roadsides can consist of hundreds of individuals, albeit these populations are temporary.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Gudžinskas, Ryla, 2006.