Salierinis baltikas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas mažas, kepurėlė – 5–8 (10) cm skersmens, jauna – išsigaubusi, vėliau plokščia ar net kiek įdubusi. Kepurėlės paviršius smulkiai grūdėtas, plaušingas ar žvynuotas, balsvas, gelsvai žalsvas, tamsiai geltonas, ochros rusvumo, paspaudus parusvėja. Lakšteliai tankūs, balsvi, vėliau žalsvai gelsvi, kartais su rudomis dėmėmis, priaugę prie koto. Kotas link apačios kiek smailėjantis, baltas, žalsvai geltonas, smulkiai plaušingas, kartais su rusvomis dėmėmis, 3–5 cm aukščio, 1,5–2 cm pločio. Minkštimas baltas, vėliau nešvariai balsvas, gelsvai rusvas, salierų kvapo, nekartaus, niekuo neypatingo, nors kartais gali būti ir aštroko skonio. Auga pavieniui ir grupėmis spygliuočių miškuose, dažniausiai senuose sausuose kerpšiliuose, nederlinguose smėlinguose dirvožemiuose, kartais gali augti ir kalkinguose dirvožemiuose. Gali augti mišku apaugusiose pajūrio ir žemyninėse kopose. Vaisiakūniai pasirodo vasaros pabaigoje ir rudenį. Galimas daiktas, kad toje pačioje augavietėje vaisiakūnių išauga ne kiekvienais metais. Salierinis baltikas yra indikatorinė senų sausų kerpšilių rūšis. Simbiotrofas. Sudaro simbiozę su pušimis.
Nuo kitų baltikų labiausiai skiriasi salierų kvapu.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje salierinio baltiko populiacija yra maža, pasiskirsčiusi labai netolygiai. Šiems grybams augti tinkamų vietų šalyje yra žymiai daugiau, todėl populiacija gali būti didesnė nei šiuo metu žinoma. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su ilgokais intervalais tarp stebėjimų. Kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai ir tuomet padidėja tikimybė jų surasti senose ir naujose augavietėse.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia plynieji miškų kirtimai, kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės struktūrą ir rūšių sudėtį, blogėjanti augaviečių kokybė (eutrofikacija) dėl azotinės taršos, taip pat urbanizacija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Didesnėje arealo dalyje rūšis yra labai reta.
Lietuvoje reta. Žinomos devynios radavietės Pietų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

Summary

This species is very rare and known only to be found in nine localities in Lithuania. It forms mycorrhiza with Scots pine and grows in mature pine and mixed woods on sandy soils, also occurring on calcareous soils. The species is a representative indicator species of old, dry, lichen-dominated sandy pine forests. The main threats are the clear-cutting of old-growth pine forests, other intensive forestry activities that change the structure and the species composition of the habitat, and a reduction of habitat quality (eutrophication) due to air pollution, nitrogen fertilization of forests and urbanization.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997b.