SRIS

Josef Hlasek Nuotraukos autorius: Josef Hlasek
Pildyti stebėjimo anketą

Šakotoji skylėtbudė

(lot. Polyporus umbellatus )

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sinonimai: Šakotasis sėdis, Dendropolyporus umbellatus
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybo vaisiakūnis didelis, iki 50 cm skersmens, susideda iš daugybės šakotų kotų, kurių kiekvienas baigiasi nedidele skėtiška kepurėle. Kepurėlės apskritos, centre truputį įdubusios, 1–4 cm skersmens, kraštas plonas, užsirietęs į apačią. Jų paviršius nuo šviesiai pilkos iki pilkai rudos spalvos. Kepurėlių apačioje matyti smulkios baltos poros. Grybas minkštas, mėsingas, malonaus kvapo, senesnių vaisiakūnių kietas ir trapus. Panašios kuokštinės grifolės (Grifola frondosa) kepurėlės plokščios, vėduoklės pavidalo.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasaros viduryje ir rudens pradžioje, trumpaamžiai, nes smarkiai pažeidžiami vabzdžių lervų. Išauga šalia ar netoli senų gyvų ąžuolų, skroblų, klevų, beržų kamienų senuose plačialapių miškuose. Kartais randama parkuose ar miškapievėse prie senų medžių. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, išsivysto iš medienoje ar dirvožemyje esančio gana didelio gumbuoto kieto skleročio.

Populiacijos gausumas

Populiacijų gausumą sunku įvertinti, nors grybas yra stambus ir gerai pastebimas, bet vaisiakūniai trumpaamžiai ir jų pasirodymas sunkiai nuspėjamas. Dažniausiai radavietėse randama pavienių grybo individų.

Grėsmės ir apsauga

Senų plačialapių miškų buveinės, o ypač seni stambūs ąžuolai kultūriniame kraštovaizdyje, yra retos. Keletą kartų šakotoji skylėtbudė rasta skroblynuose, šiaurinio arealo ribose esančiose buveinėse. Didžiausia grėsmė – senų medžių kirtimas ir kiti miškininkystės darbai, pažeidžiantys dirvožemį; tai gali sunaikinti po žeme esantį grybo sklerotį.

Paplitimas

Rūšis labiau paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, randama Skandinavijoje, kitur šiauriniame pusrutulyje reta.
Lietuvoje žinoma apie 40 radaviečių, nerasta vakarinėje Lietuvos dalyje.

Summary

This species is known to be found in 40 localities distributed across all Lithuania, except western parts. The fungus prefers old oak, hornbeam, maple and birch forest in rather open sun-exposed localities. Major threats are the decline of old broadleaved forests and disturbance of soil.

Informacijos šaltiniai

Gricius, Matelis, 1996.