(lot. Cladium mariscus)
Daugiametis, aukštas (0,5–2,5 m), žolinis, pilkšvai žalias augalas ilgais (iki 2 m) plačiais (iki 15 mm) lapais. Stiebas storas, apie 1 cm skersmens (prie pagrindo storesnis), beveik iki viršūnės atokiai lapuotas, lygus. Lapai yra aštrūs: apatinė pusė aštriai skiauterėta, kraštai pjūkliški. Pagal juos net nežydinčius ratainytės augalus galima lengvai atskirti nuo kitų viksvuolinių šeimos augalų. Žiedynas – sudėtinė šluotelė, kurios šakelės sudarytos iš trijų–aštuonių rudų, iki 4 mm ilgio varpučių. Žydi birželį ir liepą. Dauginasi sėklomis, bet plinta ir vegetatyviniu būdu – ilgais, storais (apie 1 cm skersmens) šakniastiebiais. Rūšies retumą lemia specifiniai ekologiniai poreikiai: šakotoji ratainytė aptinkama tik kalkingų sedimentų turinčių užaugančių ežerų pakraščiuose ir šarmingose žemapelkėse.
Populiacija nėra gausi, nors radaviečių skaičius nėra mažas. Daugelyje radaviečių šakotosios ratainytės užima nedidelius plotus. Ežerų pakraščiuose dažniausiai sudaro 1–4 m pločio ir iki 100 m ilgio juostas. Žemapelkėse subpopuliacijos paprastai mažesnės, užima nuo keliolikos iki kelių šimtų kvadratinių metrų plotus. Ši rūšis yra gausesnė Lietuvos šiaurės rytų ežeryne.
Per pastarąjį dešimtmetį stebimas populiacijos mažėjimas. Mažėja ne tik radaviečių skaičius, bet ir Cladium mariscus užimami plotai. Taip pat stebimas augalų būklės blogėjimas – vis dažniau didelės subpopuliacijos dalies arba visos subpopuliacijos augalai išaugina tik vegetatyvinius ūglius. Dalyje radaviečių šakotosios ratainytės per pastarąjį dešimtmetį išnyko.
Grėsmės susijusios su antropogeniniais hidrologinių ir trofinių sąlygų pokyčiais: šakotoji ratainytė nyksta žemėjant ežerų vandens lygiui, pakrantėms apaugant nendrėmis dėl biogeninių medžiagų pagausėjimo vandens telkiniuose; žemapelkėse, ypač sausintose, šios rūšies augalai nyksta dėl buveinių apaugimo krūmais, medžiais ir nendrėmis. Šakotoji ratainytė neišlieka ir bebrų užtvindytose augavietėse.
Šakotoji ratainytė aptinkama visuose žemynuose. Tačiau tipinio porūšio, kuriam priskiriamos Lietuvoje augančios šakotosios ratainytės, arealas apima Europą ir Vakarų Aziją bei Šiaurės Afriką. Lietuvoje rūšis paplitusi netolygiai: beveik visos radavietės koncentruojasi ežeringų aukštumų rajonuose. Dažniausiai šakotoji ratainytė aptinkama Lietuvos šiaurės rytų ežeryne.
In Lithuania, this species is found in the helophyte belt of lakes rich in calcareous sediments and in calcareous fens. The population is not abundant and unevenly distributed. In the last decade, declines have been observed, both in the number of localities and of individuals in several localities. The main threats are anthropogenic changes of hydrological and trophic conditions of the habitats. In several localities, the species has become extinct due to flooding caused by beaver activity.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Mildažienė ir kt., 2016.