Sakalas keleivis

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Didelis sakalas, viršutinė pusė tamsiai pilka, apačia balta, tankiai juodai skersai dryžuota. Monogamas. Ilgiausia gyvenimo trukmė laisvėje – apie aštuoniolika metų. Lietuvoje aptinkamas ištisus metus. Gali įsikurti miškuose, didelėse pelkėse, taip pat miestuose. Užima plėšriųjų paukščių, kranklių lizdus, taip pat gali perėti bokštuose, ant pastatų. Veda vieną vadą per metus. Deda dažniausiai tris–keturis kiaušinius, peri patelė, inkubacijos trukmė – apie mėnesį. Jaunikliai lizduose būna apie 35–40 dienų. Lizdą palikusius jauniklius suaugę paukščiai dar prižiūri ne mažiau kaip šešias savaites. Būdingas lizdinis konservatyvizmas, tinkamose buveinėse peri dešimtmečiais. Maitinasi daugiausia paukščiais. Tačiau rūšinė grobio sudėtis nesvarbi ir priklauso nuo regiono ar buveinės: miestuose gaudo naminius karvelius, varninius paukščius ar smulkius žvirblinius paukščius, gamtiniame kraštovaizdyje perintys sakalai medžioja šlapynių paukščius.

Populiacijos gausumas

Žinomos tik kelios perėjimo ir (ar) galimos perėjimo vietos: Klaipėdos m., Krokų Lanka (Šilutės r.) ir Kretuono ežero apyl. (Švenčionių r.). Populiacija šalyje ne didesnė kaip viena–penkios poros. Pastaraisiais dešimtmečiais gausumo pokyčių neregistruota.

Grėsmės ir apsauga

Dėl retų perėjimo atvejų grėsmių mūsų šalyje nenustatyta.

Paplitimas

Kosmopolitinis paplitimas, didžiausias arealas tarp plėšriųjų ir sakalinių paukščių. Lietuvoje rūšis aptinkama įvairiuose regionuose veisimosi, migracijos ir žiemos metu. Perėjimo atvejai stebėti Klaipėdos ir Mažeikių m.

Summary

An extremely rare breeder, with just a few breeding or possible breeding records in recent decades. Population size is estimated to be 1–5 pairs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Drobelis, 2004a.