(lot. Rhynchospora fusca)
Daugiametis, 20–40 cm aukščio augalas ilgais, šliaužiančiais šakniastiebiais. Stiebai statūs, laibi, lapuoti. Lapai siaurai linijiški, gelsvi. Žiedai susitelkę į purios galvutės pavidalo žiedyną, kurio pamate esantis viršūninis lapas žymiai viršija žiedyną. Pažiedės kiaušiniškos, smailiomis viršūnėmis, rudos spalvos. Apyžiedžio šereliai ilgesni už vaisių. Vaisius atvirkščiai kiaušiniškas, raudonai rudas. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Rūgščių ir maisto medžiagų neturtingų augaviečių augalas: auga atvirose vietose tarp kiminų ir ant atvirų durpių aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, durpynuose. Lietuvoje žinoma augavietė yra reljefo pažemėjime susidariusios, pušyno apsuptos pelkutės lago zonoje.
Vienintelė šiuo metu žinoma populiacija, kuri užima apie 100 m2 plotą, yra gausi fertilių individų.
Augavietė pakankamai stabili. Jos būklę galėtų paveikti miško kirtimas pelkės pakraščiais. Galimas ir klimato kaitos poveikis, užsitęsę sausringi laikotarpiai.
Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus arktinius, rytinius ir pačius piečiausius regionus, taip pat Šiaurės Amerikos rytuose. Lietuvoje labai reta. Literatūroje nurodoma, kad šis augalas augo Gačkiškiuose (Pabradės apyl.) ir Šilutės r. Nemuno žemupio pievose. Vienintelė šiuo metu žino
In recent years, there is only a single known locality for this species, located near Merkinė, Varėna district. The population is stable and covers an area of 100 m2.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.