(lot. Carterocephalus palaemon)
Nedidelis drugys, išskleistų sparnų ilgis – 26–28 mm, lytinis dimorfizmas nežymus. Viršutinė sparnų pusė tamsiai ruda su tamsiai geltonų dėmių raštu. Priekinio sparno apačia šviesiai rusva su rudomis dėmėmis, užpakalinių sparnų apačia gelsvai ruda su didelėmis, šviesiomis dėmėmis. Skraido gegužės–birželio mėn., lanko įvairių pievų augalų žiedus, šių drugių aptinkama ant drėgnos žemės ar organinių atliekų. Per metus išsivysto viena karta. Kiaušinėlius po vieną ar kelis deda ant mitybinių augalų lapų. Vikšrų mitybiniai augalai: lendrūnai, šunažolės, melvenės, strugės ir kt. Vikšras gyvena susuktame mitybinio augalo lape, žiemoja vikšras, lėliuke virsta peržiemojęs, paklotėje tarp senų lapų. Rudmargių hesperijų aptinkama drėgnose, gerai įšylančiose pamiškių, paupių pievose, miško keliukų pakraščiuose.
Tikslinių rūšies gausumo ir paplitimo tyrimų nebuvo vykdyta. Lietuvoje rudmargės hesperijos populiacija yra suskaidyta, skirtingose radavietėse aptinkama pavienių individų, populiacijos dydis nėra žinomas.
Pagrindinės grėsmės yra buveinių kaita (užaugimas, apšvietimo, drėgmės režimo pokyčiai). Svarbiausiose radavietėse galima taikyti gamtotvarkos priemones, išsaugant buveines palankios būklės.
Holarktinė rūšis, paplitusi visoje Europoje, vidutinio klimato juostoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje paplitusi visoje teritorijoje, daugiausia radaviečių yra Vakarų ir Vidurio Lietuvoje.
Widely distributed across all Lithuania, but not an abundant species. Found mostly in meadows along forest edges.
Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004; Ivinskis, Rimšaitė, 2018.