(lot. Ursus arctos)
Labai stambus plėšrūnas, patinų kūno ilgis – iki 2 m, svoris – iki 300 kg, patelės mažesnės. Visos letenos penkiapirštės, 8–10 cm ilgio neįtraukiamais nagais. Kailis rudas, gelsvas arba beveik juodas, tankus ir storas. Gyvena pavieniui, išskyrus rujos metą. Rujoja birželį–liepos pradžioje. Kas antrus metus patelė žiemą irštvoje atveda du–tris jauniklius, kuriuos prižiūri iki dvejų metų. Gamtoje išgyvena iki trisdešimt metų amžiaus.
Visaėdis. Pavasarį dažniausiai maitinasi maita, žole ir ūgliais, vasarą ir rudenį dažniausiai ėda vaisius ir uogas, mėsingas augalų šaknis, grybus. Mėgsta avižas, kukurūzus. Gyvūninės kilmės maistą sudaro vabzdžiai ir jų lervos, paukščiai ir jų kiaušiniai, įvairaus dydžio žinduoliai. Pjauna naminius gyvulius, išplėšia avilius.
Aptinkamas įvairiose buveinėse, kuriose pakanka maisto ir yra saugių žiemoviečių: miškuose, krūmynuose, pelkėse. Žiemai dažniausiai įminga nuošaliose vietose, irštvas įrengia po vėjavartomis, medžių krūvomis, duobėse. Trikdomi rudieji lokiai neįminga.
1990–2000 m. Lietuvoje buvo aptiktas apie dešimt kartų, 2015–2019 m. – daugiau kaip trisdešimt kartų, dažniausiai Biržų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės r. 2017–2019 m. Širvintų ir Ukmergės r. registruotas žiemą.
Lietuvoje gamtinių priešų ir mitybos konkurentų neturi. Svarbiausios grėsmės, neleidžiančios rūšiai įsitvirtinti Lietuvoje, yra buveinių fragmentacija ir trikdymas. Rūšies priimtinumą visuomenėje skatintų tikslesnė informacija švietimo ir informavimo priemonėse.
Palearktinė rūšis, paplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Gausiausia Aliaskoje, Kanadoje ir Rusijoje. Europinės subpopuliacijos, išskyrus Kareliją, yra negausios ir fragmentiškos. Lietuvoje rudasis lokys išnykęs, nuolat negyvena, registruojami užklystantys individai.
Although extinct in terms of a permanent population in the country, the species was registered over 30 times in the period of 2015–2018, with several winter registrations also occurring. The main factors preventing population re-establishment are habitat fragmentation and disturbance. Bear-related education and mass media support are required to sustain species acceptance.
Balčiauskas ir kt., 1999; McLellan ir kt., 2017.