Rudakaklis kragas

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Mažesnis ir kompaktiškesnio kūno nei ausuotasis kragas. Kuodukas nežymus. Pavasarį atpažįstamas iš ryškiai rudo kaklo priekio ir kontrastingai šviesiai pilkų skruostų. Parskrenda balandžio ir išskrenda spalio mėn. Kartais peri nedidelėmis, pakrikomis kolonijomis. Įsikuria didesniuose nei 0,1 ha vandenyse ir iki 1,5 m gylio vietose su mozaikine viršvandenine ir gausia povandenine bei plūduriuojančia augalija ir užpelkėjusiais krantais: žuvų tvenkiniuose, durpynuose, kūdrose, mažuose ežeruose ir didelių ežerų sekliose įlankose, dažnai prie rudagalvių kirų kolonijų. Lizdą krauna ten, kur jo pagrindas gali pasiekti dugną. Lizdas – plokščias šlapių vandens augalų plaustas su panirusia pagrindine dalimi. Deda gegužės mėn., dėtyje dažniausiai – trys–keturi kiaušiniai, abu poros nariai peri 23 dienas. Dažniausiai minta nardydami iki 1 m arba panardinę į vandenį galvą, rečiau grobį graibo nuo vandens paviršiaus. Maitinasi vandens vabzdžiais, smulkiomis žuvimis, jaunais varliagyviais (išskyrus rupūžes).

Populiacijos gausumas

Lietuvoje peri 300–500 porų. Vietomis gausėja. Didžiausia Tyrulių durpyno gausėjanti populiacija: trys poros 1998 m., dešimt – 2010 m., dvidešimt – 2014 m. ir trisdešimt porų – 2016 m. Kitos svarbios peravietės: Pavėžupio (Kelmės r.) tvenkiniai – iki dvidešimt porų, Sulinkių durpynas ir Biržulio-Stervo draustinis po kelias poras. Dažniausi pavieniai perėjimo atvejai.

Grėsmės ir apsauga

Veisiasi siauro spektro buveinėse. Palankios tik pradinės buveinių užaugimo ir užpelkėjimo stadijos. Pilkosios varnos išplėšia dėtis, kai perinčius paukščius nubaido lankytojai. Perėjus prie žuvų auginimo uždaruose baseinuose ar mažėjant tvenkininės žuvininkystės sektoriui, sumažėtų veisimosi buveinių plotas. Pasiteisino rūšies apsaugos priemonė, fragmentuojant viršvandeninės augalijos (helofitų) ištisinius masyvus.

Paplitimas

Holarktinė borealinio, vidutinio ir stepių klimato juostų rūšis. Palearktikoje arealas fragmentiškas. Vakarų Eurazijoje rūšis paplitusi Vakarų Europos šiaurėje ir visoje Rytų Europoje, didesnėje Kazachijos dalyje ir Obės vidurupio regione. Lietuvoje dėl buveinių specifikos peri sporadiškai. Dalis peraviečių trumpalaikės.

Summary

Preferring pools in peat cuttings and fish ponds, the population in Lithuania consists of 300-500 breeding pairs and is locally increasing. The two largest populations are at Tyrulis peat extraction site (up to 30 pairs) and Šilo Pavežupis fish ponds (20 pairs). Major threats include nest predation by Hooded Crows at sites visited by anglers and excessive overgrowth with helophytes. Fragmentation of large homogeneous reedbeds at breeding sites has appeared to be an effective conservation measure for the species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Raudonikis ir kt., 2016.