Riestalakštė nefroma

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Riestalakštė nefroma – lapiškoji kerpė su netaisyklingos formos, iki 10 cm skersmens gniužulu. Gniužulo lakštai – 5–15 cm pločio, viršutinė jų pusė pilkai ruda, jos paviršius kiek primena veltinį, kartais būna vagotas, sutrūkinėjęs, o plyšių vietose būna plokščių lakštelių formos ataugėlių. Apatinė lakštų pusė šviesiai rusva, tarytum veltinis, su negausiomis balsvomis karputėmis. Lakštų kraštai šiek tiek užsirietę į viršų. Vaisiakūnių būna ne visada, jie plokšti ar kiek įdubę, rudi, apskriti ar netaisyklingi, formuojasi stipriai užlinkusių lakštų galų apatinėje pusėje. Panašiai gali atrodyti kai kurios meškapėdės (Peltigera) genties rūšys, tačiau jų lakštų viršutinė pusė būna pilko atspalvio (kartais tik patys lakštų galai gali būti kiek rusvi), o vaisiakūniai visada būna viršutinėje lakštų pusėje ir dažniausiai susisukę į vamzdelį ar balno formos; jei plokšti, tai apatinė gniužulo pusė būna su tamsiomis gyslelėmis.
Riestalakštė nefroma auga ant apsamanojusių senų lapuočių medžių kamienų, dažniausiai ant pamatinių jų dalių bei nesenų stambių virtuolių ir tik senuose miškuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje riestalakštės nefromos populiacija labai negausi, šiais laikais žinomoje vienintelėje vietoje aptiktas vienas individas (substrato vienetas).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir tradicinė miškininkystė, kai pašalinami seni džiūstantys medžiai. Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės šiai kerpei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinėje juostoje, temperatinėje ir paatogrąžių juostose aptinkama kalnuose.
Lietuvoje labai reta, žinoma viena radavietė Biržų r. Viena istorinė radavietė buvusi Vilniaus m. teritorijoje, kurioje rūšis dabar nebeaptinkama.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present one sub-population is known containing one individual (substrate unit). A historical population in the area of Vilnius city is no longer found. The species grows on trunks, especially at the base of old deciduous trees and on recently up-ended trees and is confined to old forests. The main threat to the species is forest logging.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė et al., 2008.