Reliktinė mizidė

IUCN įvertinimas

EN A2ce+3ce+4ce

Biologija ir ekologija

Iki 2,5 cm ilgio, skaidrus, su keliais rudais chromatoforais, į krevetę panašus vėžiagyvis. Turi dvi poras ilgų ūsų ir dvi akis ant stiebelių. Nuo kitų Lietuvos vidaus vandenyse introdukuotų Ponto-Kaspijos kilmės mizidžių skiriasi santykinai didesnėmis akimis arba raudonos spalvos neturėjimu pilvelio gale ir galvakrūtinės srityje.
Lietuvoje gyvena giliuose ledyninės kilmės ežeruose. Šaltamėgė, deguoniui reikli (kritinė deguonies koncentracija 2,2 mgO2 L-1) rūšis, todėl vasarą ežeruose randama tik šaltuose priedugnio vandenyse. Skirtalytė, dauginasi šaltuoju metų laiku, vieną kartą per gyvenimą. Kiaušinius deda į peryklinę kamerą ir nešioja juos iki visiško jauniklių išsivystymo. Vislumas apie penkiolika kiaušinių, gali siekti ir iki 40–45 kiaušinių. Gyvenimo trukmė varijuoja nuo vienų iki dvejų metų. Mūsų regiono ežeruose gyvenimo ciklas trunka dvejus metus.
Įvairiaėdė, būdinga filtracinė ir plėšri mityba. Didėjant kūnui, didėja ir gyvūninio maisto dalis. Gali reikšmingai veikti zooplanktono populiacijas. Mėgstamas žuvų maistas.

Populiacijos gausumas

Gausios populiacijos stebėtos Aiseto, Asvejos, Lūšių, Šakarvų ir Zaraso ežeruose; kitur aptinkama pavienių individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra ledyninės kilmės ežerų eutrofikacija, dėl kurios kritiškai sumažėja deguonies koncentracija šaltuose priedugnio vandenyse; neigiamą poveikį gali daryti paviršinių vandenų tarša bei invazinės svetimkraščių mizidžių ir šoniplaukų rūšys.
Rūšies apsaugai būtina palaikyti tinkamas buveines, mažinti giliųjų Lietuvos ežerų eutrofikaciją ir taršą, kai kuriais atvejais perspektyvus būtų buveinių atkūrimas ir rūšies reintrodukcija.

Paplitimas

Rūšis priskiriama ledynmečio reliktams, gyvena druskėtuose ir gėluose vandenyse, paplitusi Šiaurės Europos ežeruose ir Baltijos jūroje.
Per Lietuvą eina pietinė arealo riba. Iki šiol galimai gyvena 10-tyje ežerų: Aisete, Asalnuose, Asvejoje, Baluoše, Baluošuose, Lūšiuose, Peršokšnuose Šakarvuose, Zarase ir Žeimenyse.

Summary

With Lithuania on the southern border of the species distribution, this is a glacial relict species that is declining in both range and abundance in the country. It currently may inhabit up to ten deep lakes in eastern Lithuania and the main threat is increasing eutrophication that results in the deterioration of oxygen conditions in the deep, cold hypolimnion waters of the lakes where the species usually dwells. Invasive peracaridan species can also negatively affect this mysid species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Grigelis, Arbačiauskas, 1996. Autorius – Kęstutis Arbačiauskas