Rausvoji šeriapintė

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Grybo vaisiakūniai ploni, plačiai išsiplėtę ant medienos iki keliasdešimt centimetrų ilgio juostomis. Jauni – šviesiai rusvos ar kakavos spalvos su violetiškai purpuriniu atspalviu. Pažeidus paviršių, tampa raudonai rudos spalvos. Vaisiakūnis plonas, tvirtai prisitvirtinęs prie substrato, sudarytas iš 2–3 mm ilgio vamzdelių, kraštai švelniai apšepę, balkšvi ar rausvai rudi.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga ant stambių eglių virtuolių. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį. Išauga ant drėgnų dar gana kietų, bet jau reto grybo – kaštoninės kempinės (Phellinus ferrugineofuscus) – apardytų eglės virtuolių. Būdinga augavietė – seni žolių turtingi eglynai su aukštu gruntinio vandens lygiu upelių šlaituose ar šaltiniuotose vietose.

Populiacijos gausumas

Žinomos penkios radavietės, kuriose rausvosios šeriapintės auga negausiai, po vieną–du unikalius genetinius individus. Grybui tinkamos buveinės fragmentiškos, kas apsunkina grybo plitimą ir populiacijos atsikūrimą.

Grėsmės ir apsauga

Rausvajai šeriapintei tinkamas substratas yra specifinis, susiformuojantis esant tam tikroms sąlygoms ir vykstant tinkamai grybų ardytojų sukcesijai ant stambių eglių virtuolių. Grybui tinkamų buveinių fragmentacija ir substrato retumas yra didžiausia grėsmė grybui išnykti. Pagrindinė apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos grybo buveinėse ir šalia jų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi borealiniuose spygliuočių miškuose, Skandinavijoje nuo Centrinės Norvegijos į šiaurę, Švedijoje ir Suomijoje. Centrinėje Europoje paplitusi iki vakarinės Prancūzijos dalies. Žinoma Šiaurės Amerikos ir Azijos borealinėje juostoje.
Lietuvoje labai reta, žinoma penkiose radavietėse pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

This species is very rare, known to be found in five localities in the southern and eastern parts of Lithuania. It grows on coarse spruce logs in herb rich old-growth spruce forests on nutrient rich moist soil with a long continuity of coarse woody debris. A major threat is the felling and removal of coarse woody debris from forests and the fragmentation of suitable habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gricius, Matelis, 1996.