Raukšlėtoji dvyndantė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,iv)+2ab(iii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametė šviesiai žalios ar gelsvai žalios, apačioje rudos spalvos samana. Stiebas status, 4–8 cm aukščio, paprastas arba šakotas, apaugęs rizoidais. Lapai – 5–10 mm ilgio, vienašališkai lenkti, lancetiški, ilgai nusmailėję, sausi – labai susisukę. Sporogonų Lietuvoje neaptikta. Auga vejomis ar kuokštais. Samanų išvaizda gerokai skiriasi joms esant drėgnoms ir sausoms. Drėgni augalai panašūs į dažnų rūšių dvyndantes – puriąją (Dicranum polysetum), šakotąją (D. scoparium) ir didžiąją (D. majus), kurių sausi lapai nesusisuka. Sausa raukšlėtoji dvyndantė panaši į tokiose pat buveinėse augančią garbanotąją dvyndantę (D. spurium), tačiau nuo jos skiriasi ilgesniais, palaipsniui smailėjančiais viršutiniais lapais.
Auga pajūrio ir žemyninių kopų sausuose šviesiuose, retuose, brandesniuose pušynuose ar jų aikštelėse, buvusiose pušynų gaisravietėse, nedideliais lopinėliais įsiterpusi tarp kerpių ir sausrą pakeliančių samanų. Vengia tankesnės žolių, krūmokšnių ir vešlių samanų dangos.

Populiacijos gausumas

Visose radavietėse samanos auga kelių dešimčių kvadratinių centimetrų ploteliais.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinę grėsmę kelia medynų sutankėjimas ir dėl padidėjusio pavėsio suvešėjusi samanų bei krūmokšnių danga. Radavietės taip pat gali būti mechaniškai sunaikintos vykdant miško kirtimus. Rūšiai išsaugoti ar atsikurti reikalinga palikti neužsodintas skurdžiausių pušynų augaviečių aikšteles arba palikti dalį kirtaviečių ir gaisraviečių savaiminiam natūraliai retam atžėlimui. Kirtavietėse būtina surinkti kirtimo atliekas, nes joms yrant didėja dirvožemio eutrofiškumas ir apaugimas tankesne žolių ir krūmokšnių danga.

Paplitimas

Eurazinė rūšis. Dažnesnė jūrinio klimato kraštuose. Arealas tęsiasi nuo Skandinavijos, per visą Rusiją iki Tolimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Šiaurės Amerikoje rasta Aleutų salose.
Lietuva yra pietiniame arealo pakraštyje. Pirmą kartą rasta Kuršių nerijoje 1995 m. Vėliau aptikta Karšuvos girioje ir Pagėgių miške.

Summary

A boreal species located on the southern edge of the distribution area, it is found at three sites in western Lithuania, these being patches of a few dozen square centimetres within pine forests on coastal and continental dunes. Threats to this species include forest densification, lack of forest gaps and burnt areas and intensive reforestation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jukonienė, 2003a; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.