(lot. Teucrium scordium)
Raudonžiedis berutis – daugiametis, žolinis augalas. Turi būdingą šliaužiantį šakniastiebį. Stiebas status, paprastas arba šakotas, dažniausiai 10–25 cm aukščio, bet pasitaiko ir aukštesnių, iki 50 cm aukščio, augalų. Lapai tankūs, pailgai elipsiški, 1,5–3 cm ilgio, bekočiai, apatiniai lapai širdišku arba apskritu pagrindu, apaugę plaukeliais. Žiedai trumpakočiai, telkiasi į menturius po vieną–keturis žiedus. Žydi purpuriškai raudonai liepos–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Raudonžiedis berutis auga nepastovaus vandens lygio buveinėse: drėgnose, užliejamose pievose, upių, senvagių ir griovių krantuose, lėkštose pakrantėse ar pakrančių krūmynuose. Centrinėje Europoje kaip optimalios buveinės nurodomos kalkingos žemapelkės, druskingos žemyninės pievos.
Optimalių sąlygų buveinėse – drėgnų pievų, senvagių pakrančių žolynuose – raudonžiedžiai beručiai gali būti pakankamai gausus augalų bendrijų komponentas. Pasitaiko nedidelių sąžalynų.
Grėsmę kelia pakrančių juostų didelis krūmų susivėrimas ar apaugimas aukštažoliais augalais, ypač nendrėmis, kurios sudaro monodominantinius sąžalynus. Dabar žinomose populiacijose didelių grėsmių augalams nėra fiksuota.
Raudonžiedis berutis yra eurosibirinė temperatinė rūšis, jos arealas driekiasi Europoje ir vakarinėje Azijos žemyno dalyje.
Lietuvoje šis augalas yra retas, randamas tik dviejų upių slėniuose – Nemuno (Jurbarko, Šilutės ir Varėnos r., Pagėgių sav.) ir Nevėžio (Kauno ir Panevėžio r.).
This is a very rare species in Lithuania, growing only in the Nemunas (Pagėgiai, Jurbarkas and Varėna districts) and Nevėžis (Panevėžys district) river valleys. Usually, populations contain several generative and vegetative individuals. The main threat facing the species is the overgrowing of riversides by tall herb vegetation, especially by Phragmites australis.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.