(lot. Anostirus purpureus)
Kūnas – 8–14 mm ilgio, juodas, antsparniai purpuriškai raudoni, kiekvienas antsparnis su dviem išilginėmis briaunelėmis. Galva ir priešnugarėlė apaugę aukso spalvos plaukeliais, kojos ir antenos juodos. Tai lapuočių ir mišriųjų miškų rūšis. Vabalai šilumamėgiai, gyvena gerai saulės įšildomose pietinės ekspozicijos pamiškėse, kalvų šlaituose ar upių slėniuose, apaugusiuose žoline augalija ir pavieniais medžiais ar krūmais. Randami miško aikštelėse, pamiškių pievose ant įvairių žydinčių augalų, kartais ant medžių kamienų. Lervos gyvena viršutiniame dirvožemio sluoksnyje tarp augalų šaknų, grobuoniškos, minta dirvožemio bestuburiais. Lervos lėliukėmis virsta dirvožemyje liepos–rugpjūčio mėn. Išsiritę vabalai lieka žiemoti dirvoje ir pasirodo kitų metų pavasarį: balandžio pabaigoje–gegužės mėn. Suaugę vabalai randami iki liepos antrosios pusės.
Gausumas nėra įvertintas. Didžiausia populiacija yra Jiesios upės sl. šlaituose, kur vabalai stebimi kasmet nuo 1984 m.
Didžiausia grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai: atvirų buveinių – pamiškių pievų, miško aikštelių – užaugimas mišku dėl natūralių sukcesijos procesų ar užsodinimas medžiais. Rūšies apsaugai būtina rūšies gyvenamose vietose išsaugoti atviras buveines: pievas ar ganyklas.
Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, išskyrus Britų salas ir Skandinaviją. Šiaurėje arealas siekia Estiją, rytuose rūšis išplitusi iki Irano. Estijoje rūšis laikoma išnykusia. Lietuvoje žinomos radavietės yra Kauno r.: Jiesios upės sl. ir Ežerėlio apyl.
An insufficiently studied rare thermophilic species, this species occurs in dry sunny areas such as meadows and is usually found on various herbaceous plant blossoms, less often on tree trunks. Only two localities are known in Lithuania. The main threats to this species are the overgrowth of habitat by vegetation and afforestation.
Ferenca, 2003; Ivinskis, Pakalniškis, Ferenca, 1997, Ivinskis ir kt., 2000; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004; Mulerčikas, Tamutis, Kazlauskaitė, 2011.