Raudonasis garbenis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv,v); C2b

Biologija ir ekologija

Daugiametis, iki 25–60 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, viršūnėje plaukuotas. Lapai pailgi, ryškiai gysloti. Žiedai gana stambūs, rausvi arba raudonai violetiniai. Žiedyne paprastai būna du–aštuoni, retai daugiau kaip dešimt žiedų. Žydi birželio–liepos mėn. Sėklos smulkios, neturi maisto medžiagų atsargų ir sudygsta tik sudariusios simbiozę su grybais. Augalai daugiausia dauginasi sėklomis, nors retai plinta ir vegetatyviniu būdu išsišakojus šakniastiebiui ir ant šaknų susidarius pridėtiniams pumpurams.
Raudonasis garbenis Lietuvoje auga įvairių tipų retuose, sausuose miškuose, dažniausiai gerai įšildomuose šlaituose kalkinguose dirvožemiuose. Tipiškos buveinės gerai apšviestos su reta žolinių augalų danga. Rūšis šviesomėgė, labai nekonkurencinga ir jautri mechaniniams pažeidimams. Esant nepakankamam buveinės apšvietimui, augalai nežydi, o ypač pablogėjus apšvietimo sąlygoms, augalai gali pereiti į ramybės būseną.

Populiacijos gausumas

Visose šiuo metu žinomose septyniose radavietėse augalų negausu, registruojama ne daugiau kaip po šimtą individų. Augalai dažniausiai pasklidę pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, vyrauja vegetuojantys augalai, o žydinčių augalų paprastai būna labai nedaug. Tikėtina, kad blogos būklės buveinėse yra nemažai į ramybės būseną perėjusių individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė rūšies nykimo priežastis yra tinkamų buveinių plotų mažėjimas. Dėl per tankaus medžių ir krūmų projekcinio padengimo buveinėse ima stigti šviesos, todėl raudonieji garbeniai ima skursti ir prastai žydi. Rūšiai grėsmę kelia ir žolėdžiai miško gyvūnai, pastebėta, kad augalai neretai būna nugraužti. Siekiant sudaryti rūšiai palankias sąlygas, reikia palaikyti optimalų buveinių apšvietimą retinant medžių ir krūmų ardus. Miškapievių buveines rekomenduojama šienauti bent kas dveji metai po augalų žydėjimo, tačiau svarbu nenupjauti raudonųjų garbenių, nes pažeisti augalai gali ilgam pereiti į ramybės būseną.

Paplitimas

Rūšis paplitusi didelėje Europos dalyje, taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje ir Azijoje.
Lietuvoje reta rūšis, žinomos tik kelios radavietės pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse. Kitur šalyje niekada nebuvo aptikta.

Summary

A rare species, with only seven subpopulations known in the southern and south-eastern parts of the country. It mostly occurs in sparse forests on dry calcareous soils. Currently known subpopulations are quite small and composed of solitary individuals or groups of up to 100 individuals. The main reason for the decline of this species is the loss of suitable habitat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, Ryla, 2006; Mildažienė ir kt., 2016; Tałałaj et al., 2017.