Raistinė viksva

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas, išauginantis šakniastiebį su trumpomis palaipomis. Stiebas status, 10–30 (40) cm aukščio, iki 1 mm skersmens, aštriai tribriaunis. Lapai gležni, plokšti, 2–4 mm pločio, trumpesni už stiebą ar tokio pat ilgio, tamsiai žali. Apatinės varputės žiedynlapis status, platus, beveik tokio pat ilgio kaip žiedynas, rečiau ilgesnis, su labai trumpa makštimi. Žydi gegužės–birželio, rečiau liepos mėn. Žiedynas – 3–5 cm ilgio, sudarytas iš viršūninės kuokelinės ir dviejų–trijų šoninių piestelinių varpučių, kurių viršūnėse neretai būna keletas kuokelinių žiedų. Pastarosios ilgakotės: koteliai iki 2 cm ilgio, liauni, ilgainiui dažniausiai nusvyrantys žemyn. Vaisiaus dangalai (maišeliai) abipus susiploję, tamsiai žali, ilgainiui paruduojantys. Raistinė viksva dauginasi sėklomis, bet plinta ir šakniastiebiais. Auga šaltiniuotuose paežerių liūnuose, šaltiniuotose miškų pelkėse, pelkėtuose ir drėgnuose apypelkių miškuose – pelkiniuose juodalksnynuose, kimininiuose eglynuose, rečiau šlapiuose beržynuose ir mišriuosiuose miškuose. Augavietėse telkšo vanduo arba jo lygis netoli dirvožemio paviršiaus. Dirvožemiams būdingos vidutinio derlingumo, rūgščios, nekalkingos liūninės durpės.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi. Radavietėse individų būna nedaug – nuo pavienių iki šimto.

Grėsmės ir apsauga

Raistinė viksva jautri hidrologinių ir trofinių sąlygų pokyčiams buveinėse, todėl ją neigiamai veikia plynieji miškų kirtimai, miškų tręšimas ir oro tarša azotinėmis medžiagomis bei išsklaidytoji paviršinių vandenų tarša dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos, buveinių sausinimas ar užliejimas. Yra raistinės viksvos išnykimo atvejų buveines užtvindžius bebrams.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europoje aptinkama vieno raistinės viksvos porūšio (Carex magellanica subsp. irrigua) augalų. Lietuvoje rasta vakarinėje, rytinėje ir pietinėje šalies dalyse: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Telšių ir Varėnos r. bei Rietavo sav. Anksčiau buvo aptinkama ir Akmenės r.

Summary

While scattered across Lithuania, this species is very rare and the number of individuals per locality rarely reaches 100, frequently being only about 10. The number of localities is declining due to anthropogenic, especially hydrological, and trophic changes to the habitats. Additionally, flooding of habitats by beavers has also destroyed a number of localities.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.