Raguotasis kragas

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Pailgo kūno sudėjimo kragas trumpu kaklu ir neilgu, tiesiu snapu. Pavasarį lengvai atpažįstamas iš ryškiai rudų šonų ir priekinės kaklo dalies, juodų skruostų ir dvigubo auksinės spalvos kuoduko, vėliau apdare vyrauja tamsios ir pilkšvos spalvos. Artimasis migrantas, nors negausiai žiemoja Baltijos priekrantėje. Dažniausiai stebimas balandžio pabaigoje–spalio mėn. Peri nedideliuose, sekliuose, gausiai vandens augalija apžėlusiuose arba užpelkėjusiuose vandens telkiniuose, rečiau apsemtose pievose. Ant iš žolių suneštame plaukiojančiame lizde gegužės pabaigoje deda keturis–penkis kiaušinius, kuriuos abu poros nariai peri 22–25 dienas. Labai atsargus ir paslaptingas paukštis, vengiantis kontakto su žmogumi.
Minta įvairiais vandens bestuburiais ir jų lervomis, kuriuos randa vandens telkinio dugne arba ant povandeninių augalų. Gaudo mailių.

Populiacijos gausumas

Ne kasmet randamos dažniausiai tik pavienės perinčios poros keliose šalies vietose. 2013 m. perinti populiacija vertinta penkiomis–dvidešimt porų, nurodant gausumo didėjimą XXI a., tačiau vėlesni metai parodė, jog naujų peraviečių aptikimas greičiau siejamas su geresniu šalies ornitofaunos ištirtumu nei rūšies plitimu.

Grėsmės ir apsauga

Galimai pavojingos grėsmės iki šiol nėra įvardytos. Dėl rūšies retumo jas sunku identifikuoti, tačiau akivaizdžiai nepalankus yra trikdymo veiksnys, todėl būtina riboti žinomų peraviečių lankymą. Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai (kanadinės audinės, varniniai paukščiai).

Paplitimas

Eurazijoje rūšis paplitusi nuo Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Europos šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką ir Onegos ežerą. Tuo tarpu per Lietuvą driekiasi pietinė rūšies paplitimo riba. Pirmą kartą perintis raguotasis kragas rastas 1974 m. Biržų r. Po keliasdešimt metų pertraukos aptiktas Miškinio ežere Kelmės r., kur perėjo kelerius metus iš eilės. Taip pat dvejus metus paeiliui perėjo Liūnuko ežerėlyje (Švenčionių r.). Beveik dešimt metų buvo žinoma peravietė Klaipėdos r. Kalvių karjere. Vėliau aptiktas ir Plungės r. Migracijų metu stebimas dažniau, tačiau visada negausus.

Summary

Although this species was first confirmed as breeding in Lithuania in 1975, the last decade has still only seen single cases per year of confirmed breeding. That said, there is a lack of research regarding the species in Lithuania and the current national population is estimated at 5-20 breeding pairs. Lithuania is at the very southern boundary of the distribution range of this species, this accounts for the low abundance.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.