Pūstoji suktenė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iv)c(iv)

Biologija ir ekologija

Tai mažutės sraigės; suaugę individai su 2,7 × 1,5 mm dydžio tamsiai ruda penkių vijų kriaukle, kurios paviršius glotnus ir blizgus. Kriauklė sukasi į dešinę, žiotyse yra keturi–aštuoni, retai devyni, dantys, ryškiausi penki dantys, kurių apatiniai sujungti pakraštine žiočių briaunele. Kūno vija išsipūtusi ir yra aukštesnė nei likusi kriauklės pusė.
Lietuvoje aptinkama dvejopose buveinėse: pelkėse, įprastai kalkingose, prie šaltiniuotų tufų, aukštųjų viksvų žemapelkėse ir apyežerių bei paupių švendrynuose, ajerynuose, nendrynuose. Per potvynį ir drėgnu oru besimaitindami mikroskopiniais grybais ant net iki 1,50 m aukščio augalų sulipa po keliolika individų. Balandžio–gegužės mėn. deda pavienius 0,65–0,85 mm dydžio kiaušinius, iš viso dvidešimt kiaušinių per vieną sezoną. Po 10–22 dienų, esant 17–24 °C temperatūrai, išsirita jaunikliai, kurie suaugusio dydį pasiekia po 55–63 aktyvumo dienų, subręsta liepos–rugpjūčio mėn. Žiemoja augalų pašaknėse. Gyvena dvejus–trejus metus.

Populiacijos gausumas

Radaviečių skaičius nedidelis, žinoma apie dvi sunaikintas, dalies jų plotas yra labai mažas (penkių radaviečių plotas siekia vos 0,1–3,2 ha). Kai kuriose vietovėse pūstųjų suktenių gana gausu (vidutiniškai po 53 ind./m2), bet gausumas skirtingose vietose labai skiriasi – 2–176 ind./m2. Rūšis gausesnė nendrynuose, švendrynuose, ajerynuose, mažiau gausi pelkingose vietose.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės Lietuvoje – eutrofikacija, hidrologinio režimo pokyčiai ir rekreacija. Dėl eutrofikacijos ir hidrologinių režimo pokyčių savaime keičiasi augalijos sudėtis, o dėl rekreacijos pakrančių ruožai pritaikomi žmonių poilsiui ir tipingi augalai tiesiog sunaikinami ir sraigėms nebelieka kur gyventi ir kuo maitintis. Norint išsaugoti rūšį, reikia išsaugoti jų buveines.

Paplitimas

Rūšis fragmentiškai paplitusi nuo Atlanto vandenyno iki Viduržemio jūros, nuo Airijos–Rusijos iki Maroko–Alžyro.
Lietuvoje rūšis riboto paplitimo dėl biologinių ypatybių: žinoma tik keturiolika radaviečių, iš kurių vienuolika – Pietų Lietuvoje (Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Trakų r.), kitos radavietės – Utenos ir Ignalinos r.

Summary

There are 14 locations in Lithuania with an average snail abundance of 53 ind./m2, but one third of the occupied territories are very small, ranging in size from 0.1 to 3.2 ha. Additionally, the species is known to have become extinct in two locations over the last 50 years. The main threats to this species in Lithuania are eutrophication, the modification of habitat hydrology and recreation, for instance beaches created near water bodies.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Schlesch, Krausp, 1938; Gurskas, 1997; Welter-Schultes, 2012. Autorė – Grita Skujienė