Pūslėtoji aldrūnė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)c(ii)+2ab(iii)c(ii)

Biologija ir ekologija

Laisvai plūduriuojantys vandenyje vabzdžiaėdžiai augalai. Siūliški stiebai nešakoti arba labai mažai šakoti, 8–23 cm ilgio. Lapai menturėse, su stambiomis susiveriančiomis gaudyklėmis, pritaikytomis gaudyti smulkius vandens gyvūnus. Virškinamosios liaukutės ir jautrieji plaukeliai susitelkę lapalakščio viršutinėje dalyje prie vidurinės gyslos. Lapkotis – 5–9 mm ilgio, viršuje su šereliu. Žiedai po vieną lapų pažastyse, jų žiedkočiai ilgesni už lapus. Vidutinio klimato juostoje, taigi ir Lietuvos sąlygomis augalai paprastai nežydi. Labai šiltomis vasaromos gali pasitaikyti žydinčių, bet nesubrandinančių sėklų augalų. Vegetatyviniu būdu dauginasi stiebo dalimis. Žiemoja pakitusios (sutankėjusios ir sukietėjusios) viršutinės stiebo dalys – turionai, kurie susidaro vegetacijos pabaigoje ir nugrimzta į dumblą. Geram augimui ir vystymuisi būtinos ekologinės sąlygos: geras apšvietimas, aukšta vandens temperatūra, didelė anglies dioksido koncentracija, nedidelė mineralinių medžiagų koncentracija ir tam tikras humuso medžiagų kiekis. Auga mažuose ir sekliuose, užpelkėjusiose ir uždumblėjusiuose ežeruose arba didesnių ežerų įlankose ir pratakuose. Dažniausiai įsikuria tarp kitų plūduriuojančių augalų arba lapų ir pelkinių liūnų pakraščiuose.

Populiacijos gausumas

Didžiausia ir gausiausia iki šiol žinoma Lietuvoje yra Rūžo ežero populiacija. Ją sudaro apie 100 tūkst. individų. Gali būti, kad šiuo metu tai viena didžiausių populiacijų Europoje. Kitų ežerų populiacijos yra žymiai mažesnės ir pasižymi gausumo fliuktuacijomis. Ypač tai būdinga Dysnų ežero populiacijai, kuri šiame ežere žinoma nuo 1955 m.

Grėsmės ir apsauga

Augalas labai jautrus net mažiausiems augavietės pokyčiams. Didžiausią grėsmę kelia žmogaus veikla: vandens tarša ir eutrofizacija, tiesioginis buveinės sunaikinimas valant uždumblėjusius ežerus. Aldrūnės nyksta ir dėl natūralaus vandens telkinių užaugimo ir rūgštėjimo. Perteklinės augalijos šalinimas yra vienas iš būdų išsaugoti pūslėtają aldrūnę.

Paplitimas

Pūslėtoji aldrūnė paplitusi Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje. Pliurizoninė rūšis, paplitusi žemyniniuose vandenyse nuo tropikų iki vidutinio klimato juostos, tačiau visame areale reta, daugelyje vietų išnykusi, vietomis reintrodukuota. Lietuvoje iki šiol rasta tik penkiuose Ignalinos r. ežeruose.

Summary

This species is very rare across its entire distribution range. In Lithuania, located at the northern edge of the range, it is found in five lakes in the Ignalina district. The largest population occurs in Lake Rūžas. It was rediscovered for the first time since 1955 in Lake Dysnai in 2005.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šarkinienė, 1961; Obelevičius, 2001; Sinkevičienė, Gudžinskas, 2012.