Puslaisvis briedžiukas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai (apoteciai) gana dideli, 4–20 cm aukščio. Kepurėlė kūgio ar varpelio formos, su nusmailėjusia viršūne, 2–4 cm aukščio, korėta, ruda, vertikalios briaunos labiau iškilusios nei skersinės, briaunos sendamos ar džiūdamos pasidaro tamsiai rudos. Kepurėlė vidurine dalimi priaugusi prie koto, jos apatinis kraštas laisvas. Kotas cilindrinis, apatinėje dalyje išplatėjęs, tuščiaviduris, su įdubomis ar vagomis, grūdėtas, balsvas ar gelsvai rusvas.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi pavasarį, auga pavieniui ir nedidelėmis grupėmis ant humusingo dirvožemio, tarp žolių ir pūvančių lapų, lapuočių (uosių, alksnių, beržų, ąžuolų, liepų ir kitų) miškuose ir parkuose, kartais pasitaiko sodybose. Dirvožemio saprotrofas arba mikorizinis. Vaisiakūniai valgomi.
Rūšį galima supainioti su bohemiškuoju aukšliavarpiu (Verpa bohemica), nes abiejų rūšių kepurėlės yra su briaunomis ir turi laisvus kraštus. Rūšys skiriasi kepurėlių priaugimo prie koto vieta: puslaisvio briedžiuko kepurėlė prie koto prisitvirtinusi viduryje, o bohemiškojo aukšliavarpio – viršūnėje.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žinoma dešimt populiacijų, daugumoje jų šie grybai dera nereguliariai ir negausiai, po vieną, kelis ar retais atvejais apie dvidešimt vaisiakūnių vienoje radavietėje. Verkių parke puslaisvis briežiukas stebėtas keturis kartus (1965, 1967, 1992 ir 1997 m.), tačiau pastaruoju metu neaptinkamas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės puslaisvio briedžiuko išlikimui kylančios grėsmės yra mažos populiacijos, pribręstančių ar brandžių lapuočių miškų kirtimas, vaisiakūnių rinkimas. Pagrindinė apsaugos priemonė yra nevykdyti miško kirtimų puslaisvio briedžiuko buveinėse.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir Azijoje, miškuose ir parkuose, upių ir ežerų pakrantėse, visur santykinai reta.
Lietuvoje pirmą kartą nustatyta 1965 m. Verkių parke Vilniuje, labai retai aptinkama Rytų, Pietų ir Vakarų Lietuvos miškuose ir parkuose, retkarčiais pasitaiko antropogeninėse vietose.

Summary

An endangered and rare species in Lithuania, known to be found in 10 localities. Occurring on the soil of deciduous forests, parks and homesteads. The main threats relate to small population sizes and the degradation of habitat through logging and collecting of fruit-bodies.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kutorga, 2000.