Pušinis plokščiavabalis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Suaugusių vabalų kūnas – 13–17 mm ilgio, plokščias, skaisčiai raudonas, vidukrūtinio ir pakrūtinio šonai, pilvelis, viršutinių žandų viršūnės, blauzdos, letenos ir antenos juodos spalvos. Prieškrūtinio šoniniai kraštai su smulkiais danteliais. Pušinis plokščiavabalis savo išvaizda labai panašus į purpurinį. Pagrindinis skiriamasis požymis – vientisai raudonos spalvos prieškrūtinis ir viršutiniai žandai, išskyrus jų viršūnės. Lervos vystosi po nudžiūvusių medžių žieve, dažniausiai brandžiuose medynuose, sengirėse, parkuose. Europoje šių vabalų lervos dažniausiai aptinkamos po spygliuočių medžių žieve. Lervos vystosi dvejus–trejus metus, suaugėliai iš lėliukių išsirita rudenį ir ten pat lieka žiemoti. Poruojasi gegužės–birželio mėn. Lervos įvairiaėdės, gali būti grobuoniškos, maitėdės arba maitintis grybų miceliu. Suaugėliai dažniausiai lindi po medžių žieve ir tik poravimosi metu juos galima pamatyti ropinėjančius netoli vystymosi vietų, yra pastebėti ir skraidantys.

Populiacijos gausumas

Esamų populiacijų gausumas nėra įvertintas. Stebėta vos po keletą suaugusių individų, aptiktų po nudžiūvusių pušų žieve Čepkelių raiste ir Pirčiupių miške (Varėnos r.).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė populiacijos mažėjimo grėsmė labai fragmentiškai pasiskirsčiusios tinkamos buveinės, intensyvi miškininkystė: sanitariniai ir plynieji miškų kirtimai, džiūstančių medžių stygius. Buveinėms išsaugoti būtina ribotai kirsti mišką, pjauti ir šalinti džiūstančius brandžius medžius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje, šiaurėje arealas siekia pietinę Suomijos dalį, Sankt Peterburgo, Jaroslavlio, Kirovo sritis; pietuose – Italiją, Balkanų pusiasalį, Kaukazą; rytuose – Sachalino salą, Japoniją, Kiniją, Taivaną, tačiau neaptinkama į vakarus nuo Vokietijos. Centrinėje Europoje yra labai reta, dažniausiai aptinkama kalnuotuose regionuose. Lietuvoje ši rūšis kol kas aptikta tik pietinėje dalyje.

Summary

Found only sporadically in the southern part of Lithuania, this species inhabits old woodlands, where its larvae develop for up to three years under the bark of dead trees, both coniferous and deciduous (in Lithuania this species has been found exclusively under the bark of dead pines). The main reasons for its decline are a loss of suitable habitat due to forest management and clear-cuts.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2007; Mulerčikas, Tamutis, Kazlauskaitė, 2011.