Pušinis keliaujantis kuoduotis

IUCN įvertinimas

EN B1ac(ii,iv)+2ac(ii,iv)

Biologija ir ekologija

Biologija ir ekologija. Drugiams kuoduočiams būdingos išvaizdos drugys. Atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 32–40 mm. Galva ir kūnas tamsiai rudi. Viršutiniai sparnai šviesiai pilki su tamsesniu raštu, apatiniai sparnai šviesūs, be rašto, ties apatine sparno viršune yra nedidelė tamsesnė dėmelė. Patelių viršutiniai sparnai šviesesni, jų raštas mažiau kontrastingas. Patelės stambesnės už patinus. Vikšro šonai melsvai pilki, vikšro nugara yra tamsiai pilka su ovaliomis, aksominėmis, juodomis su rausvu apvadu dėmėmis, šonus nuo nugaros skiria balsvas apvadas. Vikšro kūnas padengtas ilgais šviesiais plaukeliais. Vikšro galva tamsi. Vikšro kūną dengiantys plaukeliai užpildyti nuodingu skysčiu, todėl pakliuvę ant žmogaus kūno gali sukelti skausmingą uždegimą. Išsivysto viena drugių karta. Suaugėliai skraido liepos mėn., vikšrai stebimi nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Kiaušinius deda ant pušų spyglių. Lietuvoje pasirodančių drugių vikšrai maitinasi kalninės pušies spygliais, kitose arealo dalyse pagrindinis mitybinis augalas yra paprastoji pušis. Vikšrai gyvena ir maitinasi grupėmis, kurias gali sudaryti iki 1000 vikšrų. Dienomis vikšrai būriuojasi ant šakų, kamieno ar net prie pušų ant žemės, vikšrai maitinasi naktimis. Rugpjūčio viduryje vikšrai suauga ir pradeda leistis nuo medžių – jie vienas paskui kitą keliauja sudarydami ilgas grandinėles ir ieško maisto ar vietos kokonui susukti. Lėliukėmis virsta kokonuose, smėlyje po kerpėmis, žolių šaknimis. Žiemoja lėliukės. Vystymasis trunka dvejus metus, pirmuosius metus žiemoja kiaušiniai, antruosius metus – lėliukės, kurios gali išbūti ramybės stadijoje kelerius metus. Drugių aptinkama sausuose pajūrio pušynuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje pušinių keliaujančių kuoduočių aptinkama ne kasmet, dažniausiai stebimi keliaujantys vikšrai. Duomenų apie rūšies gausumą ir jo pokyčius trūksta. Kuršių nerijos Rusijos dalyje sudaro masinius židinius.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė – miškų gaisrai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietvakarių Europoje, į šiaurę iki Norvegijos, į pietus iki Austrijos, Šveicarijos, į rytus iki Vakarų Rusijos, taip pat aptinkama Rumunijoje. Lietuva yra šiaurrytiniame rūšies arealo pakraštyje. Lietuvoje labai reta, aptinkama tik Kuršių nerijoje.

Summary

A very rare and local species in Lithuania, distributed only on the Curonian spit near Nida. The caterpillars feed on Pinus mugo.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004.