SRIS

Romas Ferenca Nuotraukos autorius: Romas Ferenca
Pildyti stebėjimo anketą

Purpurinis plokščiavabalis

(lot. Cucujus cinnaberinus)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Vabalai (lot. Coleoptera)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B1b(ii,iii)c(ii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Kūnas plokščias, 11–15 mm ilgio, juodas, tik galva, prieškrūtinis ir antsparniai raudoni. Antenos, kojos ir žandai taip pat juodi. Galva ir priešnugarėlė smulkiai taškuoti, blizgantys, o antsparniai lygūs, matiniai. Gyvena po nudžiūvusių ar džiūstančių lapuočių – guobų, ąžuolų, tuopų, alksnių – žieve, retai po eglių žieve. Lervos grobuonės, minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Vystymosi trukmė – dveji metai. Vabalai išsirita rugpjūčio–rugsėjo mėn. ir lieka žiemoti po medžių žieve. Ten pat žiemoja ir pirmųjų metų lervos. Suaugėliai aktyvūs gegužės–birželio mėn., tuomet jų galima rasti ant medžių kamienų, rąstų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje reta rūšis, gausumas nėra įvertintas, absoliuti dauguma radaviečių yra Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje, tik viena radavietė žinoma Šiaurės Lietuvoje – Biržų girioje. Didžiausios žinomos populiacijos yra Kamšos miške ir Jiesios upės sl.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės yra blogėjanti buveinių kokybė ir fragmentacija, populiacijų izoliacija dėl intensyvios miškininkystės, sausuolių šalinimo, sanitarinių kirtimų. Rūšies apsaugai būtina vabalų gyvenamose vietose palikti džiūstančių ar išdžiūvusių medžių, taip pat buveinėse palikti dalį nuvirtusių medžių ar nulūžusių didelių šakų.

Paplitimas

Europos rūšis išplitusi nuo Pirėnų ir Apeninų pusiasalių iki Skandinavijos. Šiaurėje arealo riba siekia Norvegiją, Švediją, Suomiją. Rytuose arealo riba eina per Šiaurės Vakarų ir Vidurio Rusiją bei Ukrainą.

Summary

A rare species that develops under the bark of deciduous trees. The adults and older stages of larvae hibernate under the bark of drying and dried out deciduous trees. Distributed mostly in southeastern and central Lithuania, the main threat is the increasing isolation and fragmentation of populations and the degradation or loss of habitat quality. The largest populations are known in Kamša and Jiesia reserves.

Informacijos šaltiniai

Ehnstrom, Ivinskis, Ferenca, 2003; Ferenca, 2004; Ivinskis ir kt., 2004; Tamutis, 2005; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2007; Dapkus, Tamutis, 2008; Vaivilavičius, 2008; Bačianskas, 2009; Mulerčikas, Tamutis, Kazlauskaitė, 2011; Rimšaitė, Ivisnkis, Jefanovas, 2015.