(lot. Dianthus superbus)
Daugiametis, 30–60 cm aukščio, žolinis augalas. Turi žydinčius ir nežydinčius stiebus. Stiebai apvalūs, pliki, žydintys su storais bambliais, viršūnėje šakoti. Lapai linijiškai lancetiški arba linijiški, pliki, šiurkščiais kraštais. Žiedai dideli, ilgakočiai, sukrauti skydeliuose. Žiedų vainikėlis violetinis, kartais baltas su žalsvai dėmėtu ir raudonai plaukuotu pamatu. Žiedai labai kvapūs. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai, tačiau neintensyviai. Yra laikoma atvirų, šiltų, bet gerai drėkinamų augaviečių, kuriose dirvožemis humusingas, neutralios ar bazinės reakcijos, rūšimi. Būdingos augavietės – laikinai drėgnos, kartais durpinės pievos, dažniausiai pamiškėse, Molinion sąjungos bendrijose. Vienintelė dabar žinoma augavietė nėra tipinga: populiacija įsikūrusi pakankamai sausame lapuotyne, kurio medžių ardą sudaro beržai, drebulės, klevai ir ąžuolai. Žolių arde yra nemažai stepinėms pievoms ir melvenynams būdingų rūšių, kurios parodo, kad anksčiau toje vietoje buvo atviresnių buveinių, manoma, retų miškelių ar pakrūmių, kuriuose ganomi gyvuliai.
Radavietėje auga negausiai, užima kelis kvadratinius metrus. Ankstesnė augavietė tame pačiame regione prieš kelerius metus smarkiai pasikeitė ir puošnusis gvazdikas joje nebestebimas.
Nykstanti populiacija dėl per didelio užpavėsinimo. Nors pastaraisiais metais keletas individų dar žydėjo, nebetęsiant tradicijos ganyti miškuose ir taip formuoti šviesius retmiškius, būdingos buvusių atvirų buveinių rūšys turėtų išnykti.
Rūšis paplitusi Europoje (išskyrus pietinį ir vakarinį pakraščius), Azijoje (išskyrus tropikus). Lietuvoje buvo rasta pietinėje dalyje, herbariumo pavyzdžiais patvirtintos tik radavietės Kalvarijos sav. ir Trakų r. (Daugirdiškės), nurodoma ir iš Druskininkų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus apyl., Šalčininkų (Eišiškės) r. Šiuo metu žinoma tik viena populiacija Kalvarijos sav. (Jurgežeriai).
This species is currently known to be found in a single locality in the Kalvarija district in southern Lithuania. Populations are small and decreasing and are located in atypical habitats.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.