Prūsinis begalis

IUCN įvertinimas

VU A2c

Biologija ir ekologija

Dvimetis, 40–120 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, ties bambliais tankiai apaugęs šereliais. Viršutinė augalo dalis šakota. Lapalakščiai trikampiai, du arba tris kartus plunksniški. Žiedynas skėtiškas, žiedai balti, žydi liepos–rugpjūčio mėn. Augalai savidulkiai arba juos apdulkina vabzdžiai. Dauginasi sėklomis.
Prūsiniai begaliai yra šviesomėgiai, šilumamėgiai augalai, paprastai įsikuria lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pušynuose, pamiškėse, miško aikštelėse, sausose pievose. Buveinės dažniausiai gana gerai apšviestos, gerai įšildomos, su karbonatingais dirvožemiais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje prūsinis begalis užregistruotas mažiausiai 35 vietovėse, tačiau daugelio subpopuliacijų dabartinė būklė tiksliai nežinoma. Spėjama, kad dalis jų gali būti išnykusios. Radavietėse paprastai aptinkama pavienių augalų arba nedidelės jų grupės po keliolika ar keliasdešimt augalų. Šalyje žinoma tik viena gana gausi subpopuliacija Lazdijų r., kurioje kasmet aptinkama po kelis tūkstančius augalų.

Grėsmės ir apsauga

Miškų buveinėse rūšiai didžiausia grėsmė kyla dėl buveinėse blogėjančių apšvietimo sąlygų formuojantis per tankiems medžių ir krūmų ardams. Grėsmę taip pat kelia miškuose vykdoma ūkinė veikla, ypač plynieji miškų kirtimai. Miškuose esančios augavietės gali būti palaikomos retinant perteklinius medžius ir krūmus, taip sudarant optimalias buveinių apšvietimo sąlygas. Miškų buveines su tankiu žolių ardu rekomenduojama šienauti arba jose ekstensyviai ganyti. Pievų buveinėse rūšiai grėsmė kyla dėl pievų apaugimo krūmais ir nebūdingais aukštaūgiais žoliniais augalais. Siekiant palaikyti tinkamą buveinių būklę, pievas reikia reguliariai šienauti vasaros pabaigoje, taip pat svarbu pašalinti krūmus ir jų atžalas. Nušienautą žolę būtina sugrėbti ir pašalinti iš tvarkomų plotų. Pievų buveinėse taip pat galimas ekstensyvus ganymas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje. Vakarinis arealo pakraštys apima Portugaliją, pietuose siekia Viduržemio jūros pakrantę, pereina per šiaurinę Italijos dalį ir apima beveik visą Balkanų pusiasalį. Rytuose arealas apima Rusijos europinę dalį iki Volgos upės, o šiaurinė riba siekia Estiją.
Lietuvoje gana reta rūšis, nors negausiai aptinkama beveik visoje šalies teritorijoje. Nerasta tik šiaurinėje ir šiaurrytinėje šalies dalyse.

Summary

This species is sparsely distributed throughout almost the entire country, except northern and north-eastern regions. It usually occurs in dry, warm, well-illuminated habitats, such as forest edges, forest glades and dry meadows. In total, 35 subpopulations have been recorded in Lithuania, though most of them comprise just several individuals. In one known subpopulation, however, a population of several thousand individuals occurs. This species is threatened due to habitat loss.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Reichel, 2013; Mildažienė ir kt., 2016.