(lot. Ramalina thrausta)
Plonašakė ramalina – krūmiškoji kerpė su žalsvu gniužulu, galinčiu užaugti iki 20 cm ilgio, nors Lietuvoje ilgesnių nei 10 cm nerasta. Gniužulo lakštai primena siūlus, tik ties pamatine dalimi būna kiek plokštesni ir iki 1 mm pločio. Lakštų galiukai užlinkę, primena žvejybos kabliukus, kurių galuose būna po vieną grūdelį (soredę). Panašios išvaizdos gniužulus turi laumagaurės (Bryoria) genties rūšys, bet jų gniužulai būna pilki ar juosvi, o lakštų galiukai tiesūs ir neprimena kabliuko.
Plonašakė ramalina auga ant eglių ir lapuočių medžių šakų senų eglynų ir mišriųjų miškų fragmentuose.
Lietuvoje plonašakės ramalinos populiacija negausi, šiais laikais žinoma tik viena subpopuliacija, kurią sudaro nežinomas skaičius individų trijuose miško kvartaluose Alytaus r.
Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir oro tarša.
Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės šiai kerpei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla.
Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinėje juostoje ir kiek piečiau jos, temperatinės juostos pietinėje dalyje ir paatogrąžiuose randama tik kalnuose.
Lietuvoje labai reta, žinomos dvi istorinės radavietės vakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Pastaraisiais dešimtmečiais aptikta tik Alytaus r.
This species is very rare in Lithuania, at present only one sub-population occupying three forest compartments in Alytus district is known. The sub-population contains an unknown number of individuals. There are no records in the last two decades from two historical populations. The species grows on twigs and branches of spruces and deciduous trees and is confined to old forests. It is susceptible to air pollution, though the main threat is forest logging.
Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė, Preikša, 2010.