SRIS

Jurga Motiejūnaitė Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Plonašakė ramalina

(lot. Ramalina thrausta)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR C2a(i); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Plonašakė ramalina – krūmiškoji kerpė su žalsvu gniužulu, galinčiu užaugti iki 20 cm ilgio, nors Lietuvoje ilgesnių nei 10 cm nerasta. Gniužulo lakštai primena siūlus, tik ties pamatine dalimi būna kiek plokštesni ir iki 1 mm pločio. Lakštų galiukai užlinkę, primena žvejybos kabliukus, kurių galuose būna po vieną grūdelį (soredę). Panašios išvaizdos gniužulus turi laumagaurės (Bryoria) genties rūšys, bet jų gniužulai būna pilki ar juosvi, o lakštų galiukai tiesūs ir neprimena kabliuko.
Plonašakė ramalina auga ant eglių ir lapuočių medžių šakų senų eglynų ir mišriųjų miškų fragmentuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje plonašakės ramalinos populiacija negausi, šiais laikais žinoma tik viena subpopuliacija, kurią sudaro nežinomas skaičius individų trijuose miško kvartaluose Alytaus r.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir oro tarša.
Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės šiai kerpei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinėje juostoje ir kiek piečiau jos, temperatinės juostos pietinėje dalyje ir paatogrąžiuose randama tik kalnuose.
Lietuvoje labai reta, žinomos dvi istorinės radavietės vakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Pastaraisiais dešimtmečiais aptikta tik Alytaus r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present only one sub-population occupying three forest compartments in Alytus district is known. The sub-population contains an unknown number of individuals. There are no records in the last two decades from two historical populations. The species grows on twigs and branches of spruces and deciduous trees and is confined to old forests. It is susceptible to air pollution, though the main threat is forest logging.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė, Preikša, 2010.